„Slenkantys“ vairuotojai jau atsibodo: ženklas rodo 90 km/h, o visa kolona velkasi 60–70 km/h

Nežinau, ar aš vienas tai pastebiu, bet važiuoti nuo Jakų žiedo link Rimkų tilto pastaruoju metu man darosi tikras kantrybės išbandymas. Atkarpa pažįstama, važiuoju ja dažnai, ženklus žinau, greičio ribojimus taip pat. Į Klaipėdos pusę yra aiškiai nurodyta 90 km/val. riba, ji galioja iki pirmojo LEZ įvažiavimo kairėje, o toliau prasideda 70 km/val. ruožas. Važiuojant iš kitos pusės situacija atvirkščia – iki LEZ įvažiavimo galioja 70 km/val., o nuo jo prasideda 90 km/val. zona.

Atrodytų, viskas paprasta. Matai ženklą, įvertini sąlygas ir važiuoji leistinu bei saugiu greičiu. Bet realybėje labai dažnai nutinka visai kitaip. Priekyje atsiranda automobilis, važiuojantis 62, 65 ar 68 km/val., paskui jį susidaro kelių, kartais ir keliolikos automobilių kolona, ir visas eismas ima slinkti. Ne dėl avarijos, ne dėl rūko, ne dėl plikledžio ar kelio darbų. Tiesiog važiuojama gerokai lėčiau.

Ir tada prasideda tai, kas mane erzina labiausiai – ne pats faktas, kad kažkas važiuoja lėčiau, o tai, kas vyksta už jo.

Važiuoti lėčiau galima, bet kodėl visa kolona turi tapti įkaite?

Puikiai suprantu, kad 90 km/val. ženklas nereiškia, jog kiekvienas vairuotojas privalo važiuoti lygiai 90. Jei lyja, tamsu, kelias slidus, prastas matomumas ar žmogus jaučiasi nesaugiai, normalu sumažinti greitį. Niekas neturėtų lėkti vien todėl, kad tiek leidžiama.

Bet kai kelias sausas, matomumas geras, eismas normalus, o priekyje važiuojantis automobilis be aiškios priežasties laikosi ties 60–65 km/val. ten, kur leidžiama iki 90 km/val., situacija jau pradeda atrodyti keistai.

Svarbiausia, kad ši atkarpa nėra koks tuščias užmiesčio kelias, kuriame gali ramiai išvažiuoti į priešpriešinę juostą ir aplenkti. Eismas nuo Jakų link Klaipėdos būna labai intensyvus. Priešpriešiais automobiliai važiuoja beveik nenutrūkstama srove, todėl saugios galimybės lenkti kartais tenka laukti ilgai.

Tuomet už vieno lėčiau važiuojančio automobilio pradeda rinktis kolona. Antras vairuotojas laikosi atstumo, trečias jau pradeda nervintis, ketvirtas priartėja per arti, penktas dairaisi, ar nepavyktų aplenkti bent dviejų iš karto. Ir štai iš iš pirmo žvilgsnio „saugaus lėto važiavimo“ gimsta situacija, kurioje kažkam pradeda trūkti kantrybės.

Aš pats tokiais atvejais nelenkiu bet kokia kaina. Geriau kelias minutes pavažiuosiu lėčiau, nei rizikuosiu išvažiuodamas priešais kitą automobilį. Bet meluočiau sakydamas, kad tai neerzina.

Ypač kai tai kartojasi nuolat.

Vidutinio greičio matuokliai dalį žmonių, atrodo, tiesiog išgąsdino

Šioje kelio atkarpoje yra vidutinio greičio kontrolė, ir man kartais susidaro įspūdis, kad dalis vairuotojų jos veikimą supranta labai paprastai: pamatei matuoklius – reikia važiuoti gerokai lėčiau nei leidžiama.

Ir tada matai klasikinį vaizdą. Iki matuojamo ruožo automobilis važiuoja normaliai, prasideda kontrolė – greitis nukrenta iki 65 km/val. Žmogus tarsi apsidraudžia su milžiniška atsarga, nors ženklas leidžia važiuoti greičiau.

Man atrodo, kad čia labai trūksta aiškumo. Ne visi vairuotojai vienodai gerai įsimena, kur tiksliai prasideda ir baigiasi vienas ar kitas greičio režimas. Vienas vis dar galvoja, kad galioja 70, kitas pamato vidutinio greičio matuoklio ženklą ir dėl visa ko numeta dar dešimt kilometrų per valandą, trečias tiesiog seka paskui priekyje važiuojantį automobilį.

Po kelių minučių jau niekas nebevažiuoja pagal kelio ženklus – visa kolona važiuoja pagal lėčiausią jos dalyvį.

Todėl man šitoje vietoje tikrai norėtųsi daugiau aiškaus ženklinimo. Papildomas greičio ribojimo priminimas tokioje intensyvaus eismo atkarpoje tikrai nepakenktų. Ypač ten, kur pereinama iš 70 į 90 km/val. ar atvirkščiai.

Jeigu kasdien matai dešimtis vairuotojų, kurie, atrodo, nėra tikri, koks greitis konkrečioje vietoje leidžiamas, gal problema jau ne vien žmonėse.

Kelio atkarpa

Pavojingiausia prasideda tada, kai kažkam baigiasi kantrybė

Labiausiai šitoje situacijoje bijau ne vairuotojo, važiuojančio 65 km/val. Labiau bijau to, kuris už jo važiuoja penkias minutes, pradeda nervintis ir nusprendžia: „Viskas, gana.“

Tada prasideda pavojingi lenkimai.

Šioje atkarpoje man ne kartą teko matyti, kaip vairuotojai išlenda į priešpriešinę juostą su labai maža atsarga, nes nori aplenkti ne vieną, o iš karto kelis automobilius. Kitas spaudžia, kad tik spėtų grįžti į savo juostą. Trečias po lenkimo staigiai neria tarp dviejų automobilių, priversdamas kitus stabdyti.

Tokio elgesio tikrai nepateisinu. Jei nėra saugios galimybės aplenkti, vadinasi, nereikia lenkti. Tačiau negalima apsimesti, kad ilgos lėtai judančios kolonos visiškai neveikia eismo situacijos.

Jos veikia. Ir labai.

Kuo didesnis greičio skirtumas tarp to, kokiu greičiu įprastai juda srautas, ir vieno stipriai lėčiau važiuojančio automobilio, tuo daugiau atsiranda persirikiavimų, lenkimų, stabdymų ir nervingų vairuotojų.

Todėl man keista, kad apie per didelį greitį kalbame nuolat, o apie nepagrįstai lėtą važiavimą – beveik niekada.

Norėtųsi ne daugiau skubėjimo, o normalesnio eismo

Nenoriu, kad šitas tekstas būtų suprastas kaip raginimas visiems važiuoti 90 km/val. bet kokiomis sąlygomis. Tikrai ne. Leistinas greitis yra maksimali riba, o konkretų saugų greitį kiekvienas vairuotojas turi pasirinkti pagal kelią, orą, matomumą, automobilio būklę ir savo gebėjimus.

Tačiau yra skirtumas tarp atsargaus vairavimo ir situacijos, kai geromis sąlygomis intensyviame kelyje be aiškios priežasties važiuojama 20–30 km/val. lėčiau už nustatytą ribą, o už nugaros jau driekiasi automobilių eilė.

Jeigu žmogus nesijaučia saugiai važiuodamas greičiau – suprantu. Bet tada bent jau verta matyti, kas vyksta veidrodėliuose. Jei už tavęs susidarė ilga kolona, galbūt, atsiradus saugiai vietai, galima sudaryti sąlygas kitiems pravažiuoti.

O atsakingoms institucijoms norėtųsi pasakyti kitą dalyką: Jakų–Rimkų atkarpoje aiškesni greičio ženklų pakartojimai tikrai nepakenktų. Jeigu ten vykdoma vidutinio greičio kontrolė, vairuotojas neturėtų spėlioti, kokia riba galioja konkrečioje vietoje.

Ir taip, norėtųsi daugiau dėmesio ne tik tiems, kurie lekia gerokai per greitai, bet ir situacijoms, kai nepagrįstai lėtas važiavimas pradeda realiai trikdyti visą eismo srautą.

Nes dabar važiuodamas nuo Jakų žiedo link Rimkų jau beveik iš anksto žinau scenarijų: ženklas leidžia 90 km/val., priešais mane – 65, už manęs auga kolona, priešpriešiais viena po kitos važiuoja mašinos, o aplenkti saugiai nėra kur.

Ir tada lieka tik važiuoti paskui bei žiūrėti į spidometrą.

O prieš akis – ilga, visiškai laisva kelio juosta.

Štai tada ir pagalvoju: ar tikrai taip turi atrodyti normalus eismas viename intensyviausių Klaipėdos prieigų kelių?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!