Vietoj 2499 eurų sumokėjo vos 129: manė apgavęs savitarnos kasą, bet po kelių dienų į duris pasibeldė policija

2499 eurų televizorius tapo įrodymu

Atvykę pareigūnai televizorių rado Tomo namuose.

Jis jau buvo išpakuotas, prijungtas ir naudojamas.

Tomas dar bandė aiškinti, kad manė gavęs ypatingą nuolaidą. Tačiau tyrimo medžiagoje atsirado viena nepatogi detalė – prieš pirkimą jis buvo bendravęs su konsultantu ir domėjosi būtent šio televizoriaus kaina.

Todėl teiginys, kad žmogus nuoširdžiai manė, jog 2499 eurų televizorius staiga kainuoja 129 eurus, skambėjo vis silpniau.

Televizorius buvo paimtas kaip tyrimui reikšmingas daiktas.

Tomas iš policijos išėjo jau be ankstesnio pasitikėjimo savimi.

Dar prieš savaitę jis draugams pasakojo, kaip „apėjo sistemą“.

Dabar ta pati sistema buvo sukaupusi duomenis, kurie vedė tiesiai į jį.

Byla pasiekė teismą

Tyrimas nesibaigė vien televizoriaus grąžinimu.

Surinkus medžiagą byla buvo perduota toliau, o po kurio laiko Tomas sulaukė dokumentų, kurių tikrai nenorėjo matyti.

Jis tapo kaltinamuoju.

Teisme jau nebebuvo svarbu, kad kasa priėmė mokėjimą ir atspausdino čekį. Esminis klausimas buvo kitas – ar Tomas tyčia siekė įsigyti daug brangesnę prekę sumokėdamas už ją kelis kartus mažesnę sumą ir ar tam buvo sąmoningai panaudoti suklastoti prekės identifikavimo duomenys.

Teisiamųjų suole sėdintis Tomas atrodė visai kitaip nei tą šeštadienį savitarnos kasoje.

Nebebuvo šypsenos.

Nebebuvo juokelių apie „sistemos apgavimą“.

Priešais buvo teisėjas, šalia – bylos dokumentai, o jo paties kelių minučių „triukas“ parduotuvėje dabar buvo išskaidytas į vaizdo įrašus, mokėjimo duomenis, prekių apskaitą ir liudytojų parodymus.

Prokuroro pozicija buvo paprasta: tai nebuvo atsitiktinai per maža kasos parodyta suma. Žmogus žinojo tikrąją prekės vertę ir siekė už ją sumokėti gerokai mažiau.

Tomas laikėsi savo versijos, kad nieko nevogė, nes pinigus sumokėjo.

Tačiau pats faktas, kad kažkokia suma sumokėta, savaime dar nereiškia, jog teisėtai įsigyta būtent ta prekė, kuri kainuoja keliolika ar keliasdešimt kartų daugiau.

„Sutaupiau 2370 eurų“ virto baudžiamosios bylos numeriu

Didžiausia Tomo klaida buvo ne tai, kad jis pervertino savitarnos kasą.

Jis pervertino savo anonimiškumą.

Šiuolaikinėje parduotuvėje brangi prekė ne tiesiog dingsta nuo lentynos. Jos judėjimas registruojamas. Kasa žino, kokia operacija atlikta. Vaizdo kameros žino, kas stovėjo prie aparato. Bankas žino, kokia kortele atsiskaityta.

Ir kai beveik 2500 eurų vertės daiktas iš parduotuvės išvažiuoja už 129 eurus, toks skirtumas gali tapti pakankamai didelis, kad kažkas pradėtų aiškintis.

Tomas apie tai pagalvojo tik tada, kai jau buvo per vėlu.

Jo draugai dar kurį laiką prisiminė nuotrauką, kurią jis atsiuntė pirmą vakarą: milžiniškas televizorius ant sienos ir komentaras, kiek mažai už jį sumokėjo.

Vėliau juokas dingo.

Nes 2370 eurų, kuriuos žmogus tikėjosi „sutaupyti“, galiausiai virto policijos tyrimu, paimtu televizoriumi, advokatu ir vieta teisiamųjų suole.

Visa tai dėl kelių minučių prie savitarnos kasos.

Ir turbūt skaudžiausia šios istorijos dalis buvo tai, kad Tomas iki paskutinės akimirkos buvo įsitikinęs padaręs kažką labai gudraus.

Kai išėjo iš parduotuvės su 2499 eurų televizoriumi, už kurį sumokėjo 129 eurus, jis galvojo, kad apgavo sistemą. Po kelių savaičių teisme paaiškėjo, kad sistema visą laiką kaupė pėdsakus apie jį.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!