Yra viena sodininkų problema, kuri ypač greitai sugadina nuotaiką. Vieną dieną veja atrodo tvarkinga, gėlynas gražiai auga, o daržas ramiai žaliuoja. Kitą rytą jau matai supurentas žemes, mažas landas, iškilusius kauburėlius ir apgraužtus augalus. Tada prasideda amžinas klausimas – ką daryti su kurmiais ir pelėnais?
Daugelis iš karto ieško stiprių priemonių, bet ne visiems norisi kieme berti chemiją. Ypač jei ten auga daržovės, laksto vaikai ar augintiniai. Todėl natūralūs būdai vis dar išlieka vieni patraukliausių. Ir būtent čia verta prisiminti vieną paprastą dalyką: kai kurie augalai dėl savo stipraus kvapo ar šaknų išskiriamų medžiagų iš tiesų gali padėti padaryti sodą mažiau patrauklų šiems požeminiams svečiams.
Svarbu tik nepersistengti su pažadais. Nė vienas augalas neveikia kaip mygtukas „išjungti kurmius“. Tačiau tinkamai parinkti augalai gali padėti atbaidyti ir sumažinti jų norą kurtis būtent jūsų kieme.
Pirmiausia verta suprasti, kas naikina jūsų sodą
Pelėnai ir kurmiai dažnai suplakami į vieną krūvą, nors jų daroma žala skiriasi. Pelėnai yra daug pavojingesni augalams. Jie graužia šaknis, svogūnėlius, jaunus ūglius, net medelių žievę. Jei staiga pradeda nykti gėlės, vysta tulpės, skursta daigai ar dingsta svogūniniai augalai, labai tikėtina, kad ten pasidarbavo būtent pelėnai.
Kurmiai kitaip. Jie patys augalų neėda, bet kasdami tunelius išjudina šaknis, darko veją ir palieka tuos visiems pažįstamus kauburėlius. Kitaip tariant, vieni gadina tiesiogiai, kiti – netiesiogiai, bet abiem atvejais nervų tai kainuoja nemažai.
Jus taip pat gali sudominti
Kokie augalai gali padėti
Vienas dažniausiai minimų augalų yra serenčiai. Jie ne tik ryškūs ir lengvai auginami, bet ir skleidžia gana stiprų kvapą, kuris kai kuriems dirvožemio kenkėjams ir mažiems gyvūnams visai nepatinka. Be to, serenčiai apskritai naudingi darže, nes dažnai sodinami ir kaip pagalbiniai augalai tarp kitų kultūrų.
Kitas variantas – česnakai ir svogūnai. Jų stiprus kvapas dirvoje ir aplink ją išlieka gana ilgai, todėl jie gali padėti ten, kur norisi natūralios apsaugos. Česnakas šiuo požiūriu ypač patrauklus tuo, kad jis ir praktiškas, ir naudingas virtuvėje, taigi nereikia sodinti vien dėl grožio.
Dar vienas dažnai minimas augalas – bazilikas. Nors jis dažniau siejamas su virtuve nei su kenkėjų kontrole, jo kvapas taip pat gana stiprus. Žinoma, vien bazilikų lysvė stebuklo nepadarys, bet kaip papildomas augalas prie kitų kvapesnių rūšių jis tikrai gali prisidėti.
Taip pat minima daugiažiedė margutė, kuri kai kur net vadinama „kurmių augalu“. Ji iš tiesų dažnai sodinama tikintis, kad stipresnis kvapas ir šaknų poveikis sumažins kurmių ir pelėnų aktyvumą aplink.
Su kuriais augalais reikia būti labai atsargiems
Čia svarbi viena vieta, kurios ignoruoti nereikėtų. Kai kur siūloma sodinti ricinmedžius ar kai kurias karpažoles. Taip, jie dažnai minimi tarp atbaidančių augalų, bet problema ta, kad jie gali būti nuodingi. Jei sode būna vaikų ar augintinių, tokie pasirinkimai jau nebeatrodo tokie nekalti.
Todėl jei norisi saugesnio kelio, aš labiau rinkčiausi serenčius, česnakus, svogūnus, baziliką ir kitus mažiau rizikingus augalus. Jie gal ir neatrodo tokie „galingi“ antraštėse, bet bent jau nesukelia papildomos grėsmės namuose.
Tas pats pasakytina ir apie šeivamedžio šakelių ar žiedų kišimą į urvus. Tokie patarimai skamba labai liaudiškai, bet su viskuo, kas gali skleisti toksiškas medžiagas, elgtis reikia itin atsargiai. Sode geriau rinktis ne pavojingus eksperimentus, o saugesnius ir ilgalaikius sprendimus.
Vien augalų dažniausiai neužtenka
Štai kur slypi svarbiausia tiesa. Jei kieme pelėnams ar kurmiams idealios sąlygos, vienas kitas kvapus augalas situacijos stebuklingai neišgelbės. Jei veja labai drėgna, dirva puri, daug sliekų, o aplink ramybė ir gausu slėptuvių, kurmiai vis tiek ras priežasčių čia gyventi. Jei gausu svogūninių augalų, minkštų šaknų ir patogių vietų slėptis, pelėnai taip pat nesitrauks vien dėl vieno česnako kampo.
Todėl geriausiai veikia ne vienas metodas, o keli iš karto. Kvapūs augalai gali būti viena apsaugos dalis. Prie jų verta pridėti tvarką sklype, mažiau nereikalingų slėptuvių, geresnę stebėseną ir, jei reikia, papildomas natūralias atbaidymo priemones.
Ką verta prisiminti
Jei norite savo sodą apsaugoti švelniau ir be stiprios chemijos, verta sodinti augalus, kurių kvapas kurmiams ir pelėnams nepatinka. Tarp saugesnių ir praktiškesnių pasirinkimų pirmiausia išsiskiria serenčiai, česnakai, svogūnai, bazilikai ir margutės. Jie nepadarys stebuklo per vieną naktį, bet gali padėti sumažinti šių gyvūnų norą įsikurti jūsų sklype.
Svarbiausia – nesitikėti „akimirksnio išnykimo“, kaip dažnai žada skambios antraštės. Sode geriausiai veikia ne triukšmingi pažadai, o nuosekli, protinga priežiūra. O jei prie jos dar prisideda kvapūs, naudingi augalai – tai jau labai neblogas startas ramybei savo lysvėse.
