Po derliaus neskubėkite genėti visų vaismedžių: vieniems dabar tinkamas metas, kitus galite nusilpninti prieš žiemą

Kai nuo vaismedžių nuskinti paskutiniai obuoliai, slyvos ar vyšnios, sode staiga ima matytis viskas, ko vasarą nepastebėjome: į vainiko vidų suaugusios šakos, nulūžę ūgliai, sausuoliai ir viršūnės, kurios jau seniai pasiekė nepatogų aukštį. Natūraliai kyla noras pasiimti genėjimo žirkles, viską sutvarkyti ir ramiai užbaigti sezoną. Tačiau būtent čia sodininkai dažnai paskuba – ne visus vaismedžius saugu genėti vos nuėmus derlių.

Vyšnios, slyvos, abrikosai, persikai, obelys ir kriaušės į genėjimą reaguoja skirtingai. Vieniems tinkamiausias laikas yra vasara arba laikotarpis iškart po derliaus nuėmimo, kol dienos dar šiltos ir sausos. Kitų pagrindinį genėjimą geriau atidėti iki žiemos pabaigos ar ankstyvo pavasario. Svarbus ne tik kalendorius, bet ir oras: jeigu jau prasidėjo ilgi lietūs, naktimis smarkiai vėsta, o netrukus prognozuojamos šalnos, didesnius darbus sode verta atidėti.

Vyšnias ir slyvas genėti galima, tačiau laukti vėlyvo rudens nereikėtų

Vyšnios ir trešnės dažniausiai genimos vegetacijos metu, todėl tinkamas laikas jų vainikams tvarkyti yra iškart po derliaus nuėmimo. Medis tuo metu dar aktyvus, o pjūvio vietos šiltu ir sausu oru gyja geriau nei šaltuoju metų laiku. Pirmiausia pašalinamos nudžiūvusios, nulūžusios ir ligų pažeistos šakos. Taip pat galima išgenėti tas, kurios auga į vainiko vidų, kryžiuojasi, trinasi viena į kitą arba stipriai užstoja šviesą.

Panašiai prižiūrimos ir slyvos. Po derliaus jų vainiką galima saikingai praretinti, tačiau nereikėtų per vieną kartą pašalinti didelės dalies šakų. Jeigu senas medis daugelį metų nebuvo genėtas, jo atnaujinimą saugiau padalyti į kelis sezonus. Per stipriai nugenėta slyva gali nusilpti, o kitais metais išleisti daugybę stačių, greitai augančių ūglių. Tuomet vainikas taps dar tankesnis, nors sodininkas tikėjosi priešingo rezultato.

Abrikosams genėjimo laikas ypač svarbus. Didesnius darbus geriausia atlikti šiltu ir sausu oru, dažniausiai po derliaus nuėmimo. Jeigu prasidėjo vėsus ir lietingas ruduo, geriau medžio nebevarginti. Persikai dažniausiai rimčiau genimi pavasarį, kai pradeda brinkti pumpurai. Po derliaus galima pašalinti pažeistus, nudžiūvusius ar jau nederėjusius ūglius, tačiau smarkiai pertvarkyti viso vainiko nereikėtų.

Obelis ir kriaušes palikite žiemos pabaigai

Obelų ir kriaušių pagrindinis genėjimas dažniausiai atliekamas žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį. Reikėtų sulaukti, kol pasibaigs stipriausi šalčiai, tačiau pumpurai dar nebus pradėję aktyviai skleistis. Todėl rudenį nėra prasmės skubėti trumpinti sveikų šakų, žeminti viršūnės ar stipriai retinti viso vainiko.

Žinoma, nulūžusios arba pavojingai kabančios šakos iki pavasario palikti nereikia. Tą patį galima pasakyti apie akivaizdžiai nudžiūvusias ar ligų pažeistas medžio dalis. Jas reikėtų pašalinti iki sveikos medienos, o nugenėtų šakų nepalikti gulėti po medžiu. Tačiau jeigu obelis tiesiog atrodo per tanki, daug saugiau dabar ją atidžiai apžiūrėti, pasižymėti problemines šakas ir rimtesnio genėjimo imtis tinkamesniu metu.

Atsargumo reikia ir genint graikinį riešutmedį. Šiam medžiui nereikia intensyvaus kasmečio genėjimo, o netinkamu metu pašalinus stambias šakas gali gausiai tekėti sultys. Jeigu riešutmedį būtina tvarkyti, tam labiau tinka šiltasis metų laikas, kad iki šalčių pjūvio vietos spėtų pradėti gyti. Stambias seno riešutmedžio šakas geriau šalinti palaipsniui, o sudėtingesnį darbą patikėti patyrusiam specialistui.

Augalų genėjimas

Seno medžio nebandykite atjauninti per vieną dieną

Ilgai negenėtas vaismedis gali atrodyti taip, lyg reikėtų pašalinti pusę jo vainiko. Tačiau toks staigus genėjimas medžiui taptų dideliu išbandymu. Saugiau darbus išdalyti per dvejus ar trejus metus. Pirmiausia pašalinamos sausos, nulūžusios, ligotos ir pavojingai augančios šakos. Vėliau galima tvarkyti į vainiko vidų augančius ūglius, besikryžiuojančias šakas ir tas, kurios viena kitą užgožia.

Genint nereikia stengtis palikti beveik tuščio vainiko. Tikslas yra ne kuo labiau sumažinti medį, o padėti šviesai ir orui patekti tarp šakų. Pernelyg retas vainikas taip pat nėra gerai: stipri saulė gali pažeisti iki tol pavėsyje buvusią žievę, o smarkiai nugenėtas medis gali pradėti auginti daugybę ilgų vertikalių ūglių.

Jauniems vaismedžiams reikalingas formuojamasis genėjimas, padedantis užauginti tvirtą ir gerai apšviestą vainiką. Paprastai paliekamas vienas pagrindinis į viršų augantis ūglis ir kelios skirtingomis kryptimis išsidėsčiusios šoninės šakos. Jeigu dvi šakos auga beveik iš tos pačios vietos ir konkuruoja tarpusavyje, paliekama geriau su kamienu suaugusi ir tinkamesne kryptimi auganti šaka. Vis dėlto ir jauno medelio nereikia suformuoti per vieną kartą – geras vainikas kuriamas palaipsniui.

Stambią šaką genėkite keliais etapais

Ploniems ūgliams pakanka aštrių genėjimo žirklių, storesnėms šakoms patogesnės dvirankės žirklės, o stambioms reikės sodo pjūklo. Visi įrankiai turi būti švarūs ir aštrūs. Atšipę ašmenys traiško medieną, plėšia žievę ir palieka nelygią žaizdą, kuri gyja daug lėčiau. Jeigu prieš tai genėjote ligos pažeistą medį, įrankius prieš pereinant prie sveiko vaismedžio būtina nuvalyti ir dezinfekuoti.

Stambios šakos nereikėtų iškart pjauti prie pat kamieno. Veikiama savo svorio ji gali nulūžti dar nebaigus darbo ir nuplėšti ilgą žievės juostą. Pirmiausia šaka negiliai įpjaunama iš apačios, šiek tiek toliau nuo kamieno. Tuomet dar toliau nuo pirmojo pjūvio pjaunama iš viršaus, kol sunkioji šakos dalis atsiskiria. Tik tada tvarkingai pašalinama likusi trumpa dalis.

Genint svarbu nepažeisti šakos pamate esančio natūralaus sustorėjimo, vadinamo šakos žiedu. Jame yra audinių, padedančių medžiui palaipsniui apauginti žaizdą. Tačiau ilgo kelmo taip pat palikti nereikėtų, nes jis apmiršta ir gali tapti vieta, pro kurią į medieną patenka puvinį sukeliantys organizmai.

Visų pjūvių tepti sodo tepalu ar vašku nebūtina. Daug svarbiau tinkamai parinktas genėjimo laikas, švarus pjūvis ir nepažeistas šakos žiedas. Jeigu lyja, mediena šlapia, artėja šalnos arba prognozuojamas staigus atšalimas, žirkles ir pjūklą geriau padėti į šalį. Vaismedžiui paprastai mažiau pakenks kelių mėnesių laukimas negu netinkamu metu palikta didelė, iki žiemos nespėjusi gyti žaizda.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!