Rugsėjį sode atlikite šiuos 8 darbus: pavasarį sau padėkosite už kiekvieną iš jų

Rugsėjis sode dažnai atrodo kaip lėtas sezono uždarymas. Pomidorai dar noksta, veja dar žaliuoja, gėlynai vis dar turi spalvų, bet vakarai jau vėsesni, rytais ant žolės laikosi rasa, o pirmosios šalnos po truputį artėja. Būtent todėl šis mėnuo yra vienas svarbiausių visų metų laikotarpių. Tai, ką padarysite dabar, pavasarį gali grįžti labai aiškiai: stipresne veja, gražesniais žiedais, sveikesniais augalais ir mažiau chaoso, kai prasidės naujas sezonas.

Gera žinia ta, kad rugsėjį nereikia visko versti aukštyn kojomis. Užtenka kelių protingų darbų, kuriuos dažnas sodininkas vis atideda „kitai savaitei“. Bet ruduo nelaukia. Dirva dar šilta, augalai dar gali įsišaknyti, o ligoti lapai ir neišvalytos lysvės gali tapti problema, kurią pavasarį teks spręsti gerokai sunkiau.

Pirmiausia pasirūpinkite veja – po vasaros ji dažnai būna pavargusi

Po karštų dienų, sausros, vaikščiojimo ir aktyvaus naudojimo veja rugsėjį dažnai atrodo ne taip, kaip norėtųsi. Vienur ji išretėjusi, kitur pageltusi, kai kur gali būti samanų ar susikaupusių sausų žolės likučių. Rugsėjis yra geras laikas ją atgaivinti, nes žemė dar pakankamai šilta, o drėgmės jau paprastai būna daugiau nei vasaros viduryje.

Pirmas darbas – gerai išgrėbti veją. Pašalinkite lapus, sausas žolės liekanas, smulkias šakeles ir viską, kas trukdo orui bei vandeniui pasiekti šaknis. Jeigu vejoje susikaupė veltinis arba matosi daug samanų, galima ją švelniai išpurenti. Svarbu nepersistengti, ypač jei veja silpna, bet truputis oro šaknims rugsėjį gali padaryti labai daug.

Antras darbas – rudens tręšimas. Čia svarbu nesumaišyti su vasarinėmis trąšomis. Rudenį vejai nebereikia daug azoto, kuris skatintų intensyvų augimą. Jai labiau reikia kalio ir kitų medžiagų, padedančių pasiruošti šalčiui. Taip žolė ne „išsitaško“ naujam augimui, o sustiprėja prieš žiemą. Pjauti veją dar galima, bet jos nereikėtų nuskusti per trumpai – per žema žolė sunkiau ištveria šaltesnį laikotarpį.

Rugsėjį sodinami pavasario žiedai ir dauginami daugiamečiai augalai

Jeigu pavasarį norite matyti pirmuosius krokus, narcizus, hiacintus ar tulpes, rugsėjį jau verta galvoti apie svogūnėlius. Tai trečias svarbus darbas sode. Dalis žmonių apie pavasarines gėles prisimena tik tada, kai pamato jas kaimyno kieme, bet tada jau būna vėlu. Svogūnėliai turi būti pasodinti iš anksto, kad spėtų įsitvirtinti dirvoje.

Paprasta taisyklė tokia: svogūnėlį dažniausiai sodiname maždaug trijų jo aukščių gylyje. Mažesni svogūnėliai keliauja sekliau, didesni – giliau. Dar viena gudrybė, kuri labai pakeičia vaizdą pavasarį: nesodinkite jų po vieną labai dideliais atstumais. Kelių ar keliolikos svogūnėlių grupės atrodo daug natūraliau ir įspūdingiau nei pavieniai žiedai, išmėtyti po visą gėlyną.

Ketvirtas darbas – daugiamečių augalų dalijimas. Jei hostos, flioksai, vilkdalgiai ar kiti daugiamečiai augalai per vasarą labai išsiplėtė, rugsėjis gali būti tinkamas metas juos atjauninti. Iškaskite kerą, atsargiai padalinkite į kelias dalis ir persodinkite. Kiekviena dalis turi turėti sveikų šaknų ir gyvybingų ūglių. Taip ne tik sutvarkysite per tankiai suaugusį gėlyną, bet ir gausite naujų augalų be papildomų išlaidų.

Darže metas ne tik nuimti derlių, bet ir galvoti apie kitus metus

Penktas darbas laukia darže. Rugsėjį jis jau lėtėja, bet dar tikrai nėra miręs. Reikėtų laiku nuimti pomidorus, cukinijas, pupeles ir kitas daržoves, kol vėsesnės naktys nepradėjo gadinti derliaus. Ypač verta stebėti pomidorus – dalį jų galima nuskinti dar ne visiškai prinokusius ir baigti nokinti namuose.

Tuščias lysves palikti plikas nėra geriausias sprendimas. Jei dar yra laiko ir sąlygos tinkamos, galima sėti tarpinius augalus, pavyzdžiui, garstyčias ar facelijas. Jie padeda apsaugoti dirvą, sumažina maistinių medžiagų išplovimą, o vėliau gali tapti organine medžiaga dirvai pagerinti. Tai nėra darbas, kuris duoda greitą grožį, bet pavasarį dirva už tai tikrai „atsidėkoja“.

Šeštas darbas – sėklų rinkimas. Jeigu turite mėgstamų gėlių ar daržovių veislių, rugsėjį verta prisirinkti sėklų kitam sezonui. Rinkitės tik sveikus, stiprius augalus ir darykite tai sausu oru. Sėklas reikia gerai išdžiovinti ir laikyti popieriniuose maišeliuose, pažymėjus, kas juose yra. Pavasarį labai lengva pamiršti, kur buvo medetkos, kur pomidorai, o kur „kažkas gražaus iš kampo prie tvoros“.

Medžiai, krūmai ir terasiniai augalai dabar reikalauja daugiau dėmesio

Septintas darbas – medžių ir krūmų sodinimas arba tvarkymas. Nors daugeliui sodinimas labiau siejasi su pavasariu, ruduo tam taip pat labai tinkamas, ypač jei augalai parduodami vazonuose. Žemė dar šilta, karščio jau mažiau, drėgmės daugiau, todėl medžiai ir krūmai turi laiko pradėti šaknytis prieš žiemą.

Tiesa, su genėjimu rugsėjį reikia elgtis atsargiai. Ne visi augalai mėgsta rudeninį trumpinimą, todėl neverta visko karpyti iš eilės vien todėl, kad rankose atsirado sekatorius. Saugiai galite pašalinti nudžiūvusias, nulūžusias, ligotas šakas. Taip pat verta reguliariai rinkti sergančius lapus, ypač po vaismedžiais ir vaiskrūmiais. Jei lapai su ligų požymiais, jų geriau nemesti į įprastą kompostą, nes problema gali grįžti.

Aštuntas darbas – pasirūpinti terasiniais ir balkoniniais augalais. Pelargonijos, fuksijos, oleandrai ir kiti šalčiui jautresni augalai rugsėjį jau pradeda jausti vėsesnes naktis. Prieš perkeliant juos į žiemojimo vietą, būtina apžiūrėti lapus, jų apačią, ūglius ir žemę vazone. Amarai, voratinklinės erkutės ar kiti kenkėjai dažnai pastebimi per vėlai, kai augalai jau sustatyti vienas šalia kito patalpoje.

Taip pat verta susitvarkyti terasą ar sodo kampelį rudeniui. Tai gal ir neatrodo kaip būtinas darbas, bet sodas nėra tik vargas ir kastuvas. Viržiai, astrai, dekoratyvinės žolės, žibintai, šilta antklodė ir tvarkinga poilsio vieta leidžia dar ilgai mėgautis rudeniu, net kai aktyvus sezonas jau eina į pabaigą.

Rugsėjis sode yra tas mėnuo, kai maži darbai turi didelį svorį. Dabar išgrėbta veja, pasodinti svogūnėliai, padalinti daugiamečiai augalai, sutvarkytos lysvės ir laiku įnešti jautrūs augalai pavasarį gali sutaupyti daug nervų. Todėl verta ne atidėti viską „kai bus laiko“, o po truputį imtis darbų jau dabar. Pavasarį, kai pirmi žiedai išlįs iš žemės, bus labai aišku, kodėl rugsėjį stengtis buvo verta.