1 arbatinis šaukštelis sodos agrastams: ar uogos tikrai tampa saldesnės ir dingsta amarai?

Internete plinta paprastas patarimas: į 10 litrų vandens įberti arbatinį šaukštelį kepimo sodos, įpilti šiek tiek muilo ir šiuo tirpalu apipurkšti agrastus. Teigiama, kad po tokios procedūros uogos tampa itin saldžios, o amarai nuo krūmų pasitraukia.

Tačiau su šiuo mišiniu eksperimentuoti reikėtų atsargiai. Kepimo soda nėra agrastų trąša, o patikimų duomenų, kad ji skatintų cukraus kaupimąsi uogose, nėra.

Ar soda gali pasaldinti agrastus?

Kepimo soda, arba natrio hidrokarbonatas, netiekia augalui medžiagų, kurios tiesiogiai virstų cukrumi. Vaisiuose cukrus kaupiasi vykstant sudėtingiems augalo medžiagų apykaitos ir pernašos procesams, kuriems įtakos turi genetinės veislės savybės, lapų fotosintezė, šviesa, temperatūra ir augalo aprūpinimas vandeniu.

Todėl teiginys, kad vienas šaukštelis sodos „aktyvina cukraus kaupimąsi“, yra pernelyg drąsus.

Kur kas patikimesnis būdas užauginti saldesnes uogas – agrastą sodinti saulėtoje vietoje. Karališkoji sodininkystės draugija nurodo, kad saulėtoje vietoje augantys agrastai dera gausiau ir užaugina saldesnius vaisius, nors krūmai gali augti ir daliniame pavėsyje.

Ar soda naikina amarus?

Nėra pagrindo tikėtis, kad labai silpnas sodos tirpalas patikimai sunaikins ant agrastų apsigyvenusius amarus. Šie kenkėjai slepiasi ant jaunų ūglių ir apatinėje susisukusių lapų pusėje, todėl purškiamas mišinys jų dažnai net nepasiekia.

Nedideles amarų kolonijas saugiau:

• nuplauti stipresne vandens srove;
• sutraiškyti pirštais, jei jų nedaug;
• pašalinti stipriausiai apniktas jaunų ūglių viršūnes;
• saugoti boružes, auksaakių ir žiedmusių lervas, kurios minta amarais.

Vandens srovė dažnai numuša amarus nuo krūmo, o dauguma ant žemės nukritusių vabzdžių į augalą nebegrįžta.

Jeigu kolonija labai didelė, reikėtų rinktis būtent valgomiems uogakrūmiams skirtą ir Lietuvoje leidžiamą naudoti priemonę. Būtina laikytis etiketėje nurodytos koncentracijos ir laikotarpio iki derliaus nuėmimo.

Agrastai nėra greitai derantys augalai

Soda ir agrastų miltligė

Soda kartais naudojama kaip viena iš naminių priemonių nuo miltligės. Padidindama lapo paviršiaus pH ji gali sudaryti mažiau palankias sąlygas kai kuriems miltligės sukėlėjams.

Tačiau toks poveikis paprastai būna prevencinis, o ne gydomasis. Jau stipriai pažeistų ūglių soda neatkurs. Be to, tyrimuose dažnai vertinami specialiai paruošti bikarbonatų produktai arba sodos ir sodininkystės aliejaus mišiniai, o ne savavališkas sodos bei buitinio muilo tirpalas. Kolorado valstijos universiteto specialistai net eksperimentinę sodos formulę rekomenduoja naudoti tik prisiimant galimą riziką.

Agrastų miltligę galima atpažinti iš balto, miltus primenančio apnašo ant jaunų lapų, ūglių ir kartais uogų. Vėliau apnašas gali paruduoti, ūgliai deformuojasi ir prasčiau auga.

Kodėl nereikėtų pilti skalbinių muilo

Buitinis skystas muilas ar indų ploviklis nėra tas pats, kas augalams skirtas insekticidinis muilas. Buitiniuose produktuose gali būti kvapiklių, riebalų šalinimo medžiagų ir kitų priedų, galinčių pažeisti apsauginį lapų sluoksnį.

Purškiant saulėtą ar karštą dieną lapai gali būti nudeginti. Naminių mišinių žalos augalams rizika paprastai yra didesnė nei naudojant specialiai tam sukurtus produktus.

Dėl to pirminiame recepte siūlomo šaukšto skysto skalbinių muilo į tirpalą geriau nepilti.

Kaip apsaugoti agrastus nuo miltligės be abejotinų mišinių

Pirmiausia verta imtis paprastų priežiūros priemonių:

1. Iškirpkite stipriai miltlige padengtas ūglių viršūnes.
2. Surinkite nukritusius sergančius lapus ir pažeistas uogas.
3. Išretinkite krūmo vidų, kad tarp šakų laisvai judėtų oras.
4. Laistykite prie šaknų, o ne ant lapų.
5. Nepertręškite azoto trąšomis, kurios skatina daug minkštų jaunų ūglių.
6. Sodindami naujus krūmus rinkitės miltligei atsparesnes veisles.

Atviresnė krūmo laja ne tik palengvina uogų skynimą, bet ir padeda sumažinti miltligės plitimui palankią drėgmę.

Kas iš tiesų padeda užauginti saldesnius agrastus?

Didžiausią reikšmę turi ne soda, o šios sąlygos:

• saulėta augimo vieta;
• desertinė ir natūraliai saldesnė veislė;
• drėgna, bet neužmirkusi dirva;
• reguliarus laistymas uogoms augant;
• laiku išretintas krūmas;
• visiškai sunokusios uogos.

Agrastams patinka drėgmę išlaikantis, tačiau gerai drenuojamas dirvožemis. Uogoms didėjant krūmus svarbu palaistyti, ypač jei ilgiau nelyja.

Išvada

Vienas arbatinis šaukštelis sodos nepavers rūgščių agrastų saldžiomis uogomis ir negarantuos, kad nuo krūmo dings amarai. Retkarčiais naudojamas tinkamai paruoštas bikarbonatų purškalas gali padėti pristabdyti kai kurių rūšių miltligę, tačiau tai nėra universali ar visiškai nerizikinga priemonė.

Norint saldesnio derliaus, daugiau naudos duos saulėta vieta, tinkama veislė, pakankama drėgmė ir gerai išretintas krūmas. O nuo amarų pirmiausia verta išbandyti paprastą vandens srovę ir leisti darbą atlikti jų natūraliems priešams.