Atidarėte duonos pakuotę? 5 požymiai, kada kepalo geriau nevalgyti

Parduotuvėje įsigyta duona gali būti minkšta, turėti nevienodo dydžio skylučių ar ilgiau išlikti šviežia. Nė vienas iš šių požymių savaime nereiškia, kad gaminys yra nesaugus ar kad jame panaudota per daug maisto priedų.

Tačiau atidarius pakuotę verta apžiūrėti ne tik kepalo išvaizdą. Pelėsis, neįprastas kvapas, pažeista pakuotė ar nenormaliai pakitęs minkštimas gali rodyti, kad duona buvo netinkamai laikoma arba pradėjo gesti.

Šis patikrinimas trunka mažiau nei minutę.

1. Apžiūrėkite visą kepalą, ne tik pirmą riekę

Pirmiausia patikrinkite plutą, kepalo apačią ir vietas, kuriose duona liečiasi su pakuote.

Nevalgykite duonos, jei pastebėjote:

• baltų, žalių, melsvų ar juodų pelėsio taškų;
• pūkuotą arba voratinklį primenantį apnašą;
• neįprastų spalvotų dėmių;
• vabzdžių ar kitų pašalinių intarpų.

Ant minkštos ir porėtos duonos pelėsis gali būti išplitęs giliau, nei matyti paviršiuje. Todėl neužtenka nupjauti vien supelijusią riekę – aptikus pelėsį rekomenduojama išmesti visą kepalą.

Supelijusios duonos nereikėtų ir uostyti iš labai arti, nes pelėsių sporos jautriems žmonėms gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą ar alerginę reakciją.

2. Įvertinkite kvapą

Šviežia duona turėtų kvepėti jai būdingais miltais, grūdais, raugu, mielėmis ar prieskoniais.

Kepalo geriau nevalgyti, jei jaučiamas:

• pelėsių ar drėgno rūsio kvapas;
• aitrus rūgštus kvapas, nebūdingas konkrečiai duonai;
• alkoholį ar tirpiklį primenantis aromatas;
• supuvęs, kartus ar kitaip aiškiai pašalinis kvapas.

Vien tai, kad duonos aromatas yra stiprus, dar nerodo pavojaus. Pavyzdžiui, raugo, salyklo, kmynų ar skrudintų grūdų duona natūraliai gali kvepėti intensyviau.

Svarbiausia vertinti, ar kvapas atitinka produkto rūšį ir ar jis nepasikeitė duoną laikant.

3. Perpjaukite ir patikrinkite minkštimą

Duonos minkštimas gali būti drėgnas, elastingas, tankus arba labai akytas – tai priklauso nuo receptūros, miltų rūšies ir gamybos būdo.

Didelės skylės savaime nėra ženklas, kad tešla buvo netinkamai paruošta. Jos gali būti būdingos čiabatai, raugintai kvietinei ir kitoms ilgiau fermentuotoms duonoms.

Sunerimti verta, jeigu minkštimas:

• neįprastai šlapias, nors duona turėtų būti iškepusi;
• tepasi ir limpa prie peilio tarsi tiršta masė;
• tempiamas sudaro plonus lipnius siūlus;
• turi pakitusią spalvą ir kartu nemalonų kvapą;
• kepalo viduryje yra akivaizdžiai žalios tešlos sluoksnis.

VMVT nurodo, kad rinkai tiekiamų kepinių minkštimas turi būti iškepęs ir akytas, o pačiame gaminyje neturi būti pelijimo, duonos ligų ar pašalinių priemaišų požymių.

Vien paprastas minkštimo suspaudimas pirštais negali patikimai parodyti, kiek duonoje yra maisto priedų. Skirtingų rūšių duona atsistato nevienodai: tam įtakos turi drėgmė, glitimo kiekis, sėklos, riebalai ir pasirinktas kepimo būdas.

4. Patikrinkite pakuotę

Prieš valgydami įsitikinkite, kad pakuotė:

• nėra praplėšta ar kitaip pažeista;
• tinkamai užsegta arba užlydyta;
• viduje neturi neįprastai daug drėgmės;
• nėra sutepta pelėsiu ar nežinomos kilmės medžiagomis.

Keli nedideli vandens lašeliai nebūtinai reiškia, kad duona pavojinga. Kondensatas gali susidaryti, jei dar šilta duona buvo supakuota arba produktas pateko iš šaltos aplinkos į šiltą.

Tačiau nuolat drėgna pakuotė sudaro palankesnes sąlygas pelėsiui. VMVT pažymi, kad per didelė drėgmė ir aukštesnė nei 25 °C temperatūra yra vienos pagrindinių priežasčių, dėl kurių duona pradeda pelyti.

5. Perskaitykite datą ir laikymo sąlygas

Patikrinkite ant pakuotės nurodytą:

• tinkamumo vartoti terminą;
• laikymo temperatūrą;
• nurodymus, kaip laikyti atidarius pakuotę;
• sudedamųjų dalių ir alergenų sąrašą.

Svarbu atskirti du ženklinimo būdus.

„Geriausias iki…“ pirmiausia susijęs su produkto kokybe. Praėjus šiam terminui duona gali pradėti kietėti, trupėti ar prarasti skonį, tačiau tai savaime dar neįrodo, kad produktas tapo pavojingas.

„Tinka vartoti iki…“ naudojamas greitai gendantiems produktams. Pasibaigus šiam terminui produktas laikomas nesaugiu ir jo vartoti nereikėtų.

Duonos tinkamumo trukmė nėra vienoda. VMVT nurodo, kad tradicinės duonos terminas dažnai siekia maždaug 3–5 dienas, tačiau konkreti trukmė priklauso nuo receptūros, drėgmės, pakuotės ir laikymo sąlygų.

Todėl teiginys, kad visa be konservantų pagaminta duona turi sugesti per 24–72 valandas, yra pernelyg kategoriškas.

Duonos maišelio spaustukai

Ar maisto priedai reiškia, kad duona nesaugi?

Ne. Duonos gamyboje gali būti naudojami emulsikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, miltų apdorojimo medžiagos ir konservantai.

Europos Sąjungoje maisto priedas gali būti naudojamas tik tuomet, kai jis yra patvirtintas ir įtrauktas į leidžiamų medžiagų sąrašą. Jo saugumas įvertinamas, o naudojimo kiekiai ir sąlygos reglamentuojami. Panaudoti priedai turi būti nurodyti produkto sudėtyje.

Ilgesnis galiojimo laikas taip pat savaime nerodo nei prastos kokybės, nei pavojaus. Jį gali lemti:

• mažesnis duonos drėgnumas;
• rūgštesnė raugo terpė;
• receptūroje naudojamos sėklos, cukrus ar riebalai;
• higieniška gamyba;
• sandari arba apsauginės atmosferos pakuotė;
• leidžiami konservantai.

Norint priedų išvengti, pakanka palyginti sudedamųjų dalių sąrašus, tačiau vien priedų buvimas nėra pagrindas produktą vadinti nesaugiu.

Minkšta pluta nebūtinai reiškia, kad duona neiškepusi

Traški pluta uždaroje plastikinėje pakuotėje gali suminkštėti, nes iš minkštimo išsiskyrusi drėgmė pereina į plutą. Tai daugiausia kokybės ir tekstūros pokytis.

Neiškepusią duoną labiau išduoda ne minkšta pluta, o labai šlapias, tešlą primenantis kepalo vidus, netipiška spalva ir neįprastas kvapas.

Kaip duoną laikyti namuose

Duoną laikykite sausoje, švarioje duoninėje arba pagal gamintojo rekomendacijas uždarytoje pakuotėje. Duoninę reguliariai išplaukite ir gerai išdžiovinkite.

Nelaikykite kepalo tiesioginėje saulėje, šalia viryklės ar kitoje karštoje ir drėgnoje vietoje. Šaldytuvas gali pristabdyti pelijimą, bet jame duona greičiau kietėja ir trupėja.

Jeigu viso kepalo greitai nesuvartosite, dalį galima sandariai supakuoti ir užšaldyti.

Ką daryti įsigijus įtartiną duoną?

Duonos nevalgykite, jeigu joje yra pelėsio, pašalinių daiktų, neįprastų gleivių, pakitęs kvapas arba pakuotė buvo akivaizdžiai pažeista.

Išsaugokite:

• produkto pakuotę;
• gamintojo pavadinimą;
• partijos numerį;
• tinkamumo datą;
• pirkimo čekį;
• pastebėto trūkumo nuotraukas.

Apie netinkamą produktą pirmiausia galima pranešti pardavėjui. VMVT taip pat rekomenduoja vartotojams informuoti prekybos vietą, kad galimai nesaugus produktas būtų įvertintas ir prireikus pašalintas iš rinkos.

Svarbiausia – ne minkštimo „spyruokliavimo testas“

Suspaudus duonos riekę galima įvertinti jos šviežumą ar tekstūrą, tačiau toks bandymas neparodo, ar produktas mikrobiologiškai saugus ir kiek jame panaudota maisto priedų.

Patikimesni požymiai yra matomas pelėsis, aiškiai pakitęs kvapas, nenormaliai gleivėtas minkštimas, neiškepęs vidus, pašaliniai intarpai, pažeista pakuotė ir oficialus pranešimas apie konkretaus produkto atšaukimą.