Kai pomidorai šiltnamyje ar darže apsipila žiedais, labai lengva pagalvoti, kad didelis derlius jau beveik garantuotas. Tačiau žydėjimas yra tik pažadas, o ne rezultatas. Jeigu šiuo metu pomidorai gaus netinkamą tręšimą, bus perlaistomi arba priešingai – patirs sausros stresą, dalis žiedų gali nukristi, vaisiai megsis silpnai, o vėliau prasidės tokios bėdos kaip viršūninis puvinys.
Stiprus žydėjimas yra labai svarbus etapas. Būtent dabar pomidorams reikia ne bet kokių trąšų, o tokios mitybos, kuri padėtų užmegzti vaisius, išlaikyti žiedynus ir auginti kokybišką derlių. Todėl šiuo metu keičiu tręšimo logiką: mažiau skatinu lapų augimą ir daugiau dėmesio skiriu kaliui, fosforui, kalciui bei pastoviai drėgmei.
Žydėjimo metu azoto perteklius gali sugadinti derlių
Viena dažniausių klaidų, kurią matau auginant pomidorus, yra per gausus azotinių trąšų naudojimas tada, kai augalai jau stipriai žydi. Azotas reikalingas pomidorams, bet jo daugiausia reikia ankstyvesniu augimo tarpsniu, kai augalas formuoja stiebą, lapus ir šaknų sistemą.
Kai pomidoras jau apsipylęs žiedais, per daug azoto gali paskatinti vadinamąjį „riebėjimą“. Augalas atrodo įspūdingai: lapai tamsiai žali, stiebai stori, krūmas vešlus. Tačiau vaisių gali megzti mažiau, nes visa energija nukreipiama ne į derlių, o į lapiją.
Todėl žydėjimo metu aš vengiu stiprių azotinių raugų ir universalių trąšų, skirtų aktyviam žalios masės auginimui. Jei renkuosi pirktines trąšas, žiūriu, kad jos būtų skirtos žydintiems ir derantiems pomidorams, o kalio jose būtų daugiau nei azoto. Tai paprastas, bet labai svarbus orientyras.
Kalis ir fosforas – tai, ko pomidorams labiausiai reikia dabar
Kai pomidorai stipriai žydi, pagrindinis mano tikslas – padėti jiems užmegzti vaisius. Tam labai svarbus kalis. Jis prisideda prie vaisių formavimosi, jų tvirtumo, skonio, cukringumo ir bendro augalo atsparumo. Fosforas taip pat reikalingas, nes palaiko šaknų darbą ir žiedynų vystymąsi.
Iš natūralių priemonių dažnai naudoju medžio pelenų antpilą. Į 10 litrų vandens įberiu maždaug stiklinę persijotų švarių medžio pelenų, gerai išmaišau ir palaikau kelias valandas arba iki kitos dienos. Tada palaistau pomidorus aplink šaknis, bet ne tiesiai prie pat stiebo. Smulkiosios šaknys dirba plačiau, todėl trąšą geriau paskirstyti ratu aplink augalą.
Svarbu nepersistengti. Pelenai naudingi, bet jie nėra priemonė, kurią reikėtų pilti kas kelias dienas. Aš juos naudoju saikingai, dažniausiai kas kelias savaites, stebėdama augalus. Taip pat pelenai netinka, jei dirva ir taip labai šarminė.
Tręšti reikia tik tada, kai dirva drėgna
Ši taisyklė man yra viena svarbiausių. Pomidorų niekada netręšiu ant visiškai sausos žemės. Sausoje dirvoje trąšos gali veikti per stipriai, sudirginti šaknis ir sukelti augalui stresą. O žydėjimo metu stresas labai greitai pasimato: žiedai pradeda byrėti, lapai susisuka, vaisių mezgimas sulėtėja.
Pirmiausia palaistau paprastu vandeniu, leidžiu drėgmei susigerti, o tik tada pilu trąšų tirpalą. Geriausia tai daryti ryte arba vakare, kai nėra didžiausio karščio. Šiltnamį po tręšimo būtina vėdinti, nes pomidorai nemėgsta tvankaus, drėgno oro.
Dar viena detalė – laistymo pastovumas. Kai pomidorai žydi ir mezga vaisius, labai blogai, jei vieną dieną jie perdžiūsta, o kitą yra gausiai užpilami vandeniu. Toks svyravimas trukdo pasisavinti maistines medžiagas, ypač kalcį.
Nepamirškite kalcio, nes jo trūkumas pasirodo ant vaisių
Kai prasideda vaisių mezgimas, visada galvoju ne tik apie kalį, bet ir apie kalcį. Kalcio trūkumas arba prastas jo pasisavinimas dažnai baigiasi viršūniniu puviniu – ant pomidorų apačios atsiranda juodos, įdubusios dėmės. Daugelis tada puola ieškoti stebuklingų trąšų, bet dažnai problema prasideda nuo netolygaus laistymo.
Kalcis augale juda kartu su vandeniu, todėl pomidorams būtina pastovi drėgmė. Dėl to žydėjimo ir vaisių mezgimo metu aš mulčiuoju dirvą šiaudais, apvytinta nupjauta žole arba kitu švariu mulčiu. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę, saugo šaknis nuo perkaitimo ir sumažina augalo stresą karštomis dienomis.
Jeigu naudoju kalcio trąšas, darau tai atsargiai ir pagal normas. Daugiau ne visada reiškia geriau. Pomidorams svarbiausia ne vienkartinė stipri dozė, o tolygi priežiūra.
Kada tręšimo geriau nedaryti
Jeigu šiltnamyje labai karšta, pomidorai nuleipę, lapai susisukę, o žiedai atrodo pavargę, trąšų nepilu. Tokiu metu augalui pirmiausia reikia ne papildomo „maisto”, o geresnių sąlygų: vandens, vėdinimo ir stabilesnės temperatūros.
Taip pat netręšiu azotinėmis trąšomis, jei pomidorai jau labai vešlūs, lapai tamsūs, o vaisių mažai. Tokiu atveju geriau kuriam laikui sustabdyti tręšimą, gerai vėdinti šiltnamį ir rytais lengvai papurtyti žiedynus, kad pagerėtų apsidulkinimas.
Gausiai žydintiems pomidorams nereikia sudėtingų gudrybių. Jiems reikia teisingo balanso: mažiau azoto, daugiau kalio ir fosforo, pakankamai kalcio, pastovios drėgmės ir gero vėdinimo. Tada žiedai nevirsta tuščiu pažadu – jie tampa tikru, gausiu ir skaniu pomidorų derliumi.
