Prieš pat žydėjimą braškės jau ruošiasi ne lapams, o uogoms. Todėl šiuo metu joms dažnai labiau padeda ne stiprios trąšos, o saikingas dirvos pastiprinimas. Brandus kompostas ir nedidelis kiekis medžio pelenų gali duoti gerą rezultatą, jei naudojami laiku: kai kereliai jau sustiprėję, bet žiedai dar tik kraunami arba pradeda skleistis.
Kodėl prieš žydėjimą braškėms nereikia „stipresnio maisto“
Viena dažniausių klaidų braškyne – prieš žydėjimą gausiai tręšti azotu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai padeda: lapai tampa vešlesni, kerai atrodo žalesni, augalas lyg ir sustiprėja. Tačiau braškėms šiuo metu svarbiausia ne lapų masė. Jos jau ruošiasi žydėti, megzti uogas ir išlaikyti derlių.
Per daug azoto gali paskatinti lapų augimą uogų sąskaita. Kerelis atrodo gražus, bet žiedų gali būti mažiau, uogos ne tokios tvirtos, o tankesnėje lapijoje ilgiau laikosi drėgmė. Tai ypač nepageidautina, kai artėja žydėjimas, nes braškėms reikia šviesos, oro judėjimo ir sveikos šaknų zonos.
Todėl prieš žydėjimą verta rinktis švelnesnį kelią. Kompostas pagerina dirvą, o pelenai suteikia kalio, kuris svarbus uogų formavimuisi. Šios priemonės neveikia kaip staigus „spyris“, bet padeda augalui dirbti stabiliau. Būtent to braškėms reikia tuo metu, kai jos pereina iš augimo į derliaus formavimą.
Kaip naudoti kompostą, kad jis padėtų, o ne pakenktų
Kompostas yra saugiausia natūrali priemonė braškėms prieš žydėjimą, bet jis turi būti brandus. Tinkamas kompostas purus, tamsus, kvepia žeme, o ne rūgstančiomis atliekomis. Šviežias, dar neperpuvęs kompostas braškėms netinka, nes gali kaisti, rūgti, pritraukti muselių ir pakenkti šaknims.
Prieš žydėjimą kompostą geriausia paskleisti plonu sluoksniu tarp kerelių ir aplink juos. Svarbiausia neužberti braškės šerdelės – vietos, iš kurios auga nauji lapai ir žiedkočiai. Jei ji bus užversta, kerelis gali pradėti šusti, ypač drėgnu oru. Tai maža klaida, bet braškynui ji gali kainuoti daug.
Jei dirva sausa, prieš kompostavimą braškes verta palaistyti. Sausoje žemėje maistinės medžiagos juda lėčiau, o augalas jas pasisavina prasčiau. Po komposto paskleidimo taip pat galima lengvai palaistyti, kad jis geriau susijungtų su viršutiniu dirvos sluoksniu.
Kompostas ypač naudingas senesniems braškynams. Antrus ar trečius metus augantys kerai jau būna išnaudoję dalį dirvos atsargų, todėl švelnus papildymas prieš žydėjimą padeda išlaikyti uogų dydį. Tai nėra priemonė, kuri staiga išgelbės nusilpusį braškyną, bet sveikiems kerams ji suteikia gerą pagrindą derliui.

Kada berti pelenus ir kodėl jų negalima padauginti
Medžio pelenai braškėms naudingi dėl kalio. Kalis svarbus uogų formavimuisi, jų tvirtumui ir bendrai augalo būklei. Tačiau pelenai yra stipresnė priemonė nei atrodo, todėl su jais reikia elgtis atsargiai.
Tinka tik švarios, nedažytos ir neimpregnuotos medienos pelenai. Netinka pelenai iš anglių, briketų, dažytų lentų ar šiukšlių. Tai, kas sudegė, vėliau atsiduria dirvoje, todėl braškėms reikia tik saugios medžiagos.
Pelenus geriausia berti prieš žydėjimą, kai kerai jau aktyviai auga, bet dar nėra masiškai žydintys. Pakanka nedidelio kiekio: lengvai pabarstyti tarpueilius ar dirvą aplink kerelius, o tada atsargiai įterpti į paviršių arba palaistyti. Storai berti pelenų nereikia. Perteklius gali keisti dirvos reakciją ir trukdyti augalams pasisavinti kitas maistines medžiagas.
Svarbu pelenų nemaišyti su šviežiu mėšlu ar stipriomis azotinėmis trąšomis. Braškėms prieš žydėjimą reikia balanso, o ne agresyvaus tręšimo. Jei jau naudojate kompostą ir šiek tiek pelenų, dažnai to visiškai pakanka.
Kompostas ir pelenai braškėms daugiausia naudos duoda tada, kai naudojami prieš pat žydėjimą, saikingai ir ant drėgnos dirvos. Kompostas maitina bei gerina žemę, o pelenai papildo kaliu, reikalingu uogoms. Svarbiausia neužberti kerelių šerdelių, nepadauginti pelenų ir nepamiršti, kad geras derlius prasideda nuo tvarkingo, sveiko, nepertręšto braškyno.