Pomidorų lapų garbanojimasis yra vienas tų ženklų, kuris daržininkus išgąsdina labai greitai. Atrodo, dar vakar krūmai buvo gražūs, lapai platūs ir sveiki, o šiandien jie susisukę, užsirietę į viršų ar žemyn, kartais net panašūs į vamzdelius. Iš savo patirties galiu pasakyti: tai nebūtinai reiškia ligą. Pomidorai lapais labai aiškiai reaguoja į stresą – karštį, netolygų laistymą, per stiprų tręšimą, šaknų pažeidimus ar net netinkamą šiltnamio vėdinimą. Svarbiausia ne griebtis purškalų, o suprasti, ką augalas bando pasakyti.
Pirmiausia tikrinu laistymą
Dažniausia priežastis, dėl kurios pomidorų lapai ima garbanotis, yra netolygus laistymas. Jei vieną savaitę žemė perdžiūsta, o kitą pomidorai gausiai užpilami vandeniu, augalas patiria stresą. Lapai tada gali riestis į viršų, tapti standesni, o pats krūmas atrodo lyg bandytų sumažinti garinimą.
Aš pomidorus laistau rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnes šaknis. Kasdienis paviršinis palaistymas nėra geras sprendimas – jis išlepina šaknis ir padaro augalą jautresnį karščiui. Taip pat visada laistau tik prie šaknų, ne per lapus, ir naudoju šiltesnį, nusistovėjusį vandenį.
Karštis šiltnamyje gali susukti lapus per vieną dieną
Pomidorai mėgsta šilumą, bet ne tvankumą. Kai šiltnamyje temperatūra smarkiai pakyla, lapai dažnai susisuka į viršų. Taip augalas bando apsisaugoti nuo per didelio garavimo. Jei vakare, atvėsus orui, lapai šiek tiek atsitiesia, dažniausiai tai karščio streso požymis, o ne liga.
Tokiu atveju pirmiausia vėdinu šiltnamį. Durys ir langeliai karštomis dienomis turi būti atidaryti, o jei saulė labai kaitri, galima naudoti pavėsinimo tinklą ar nubalinti šiltnamio dangą specialia priemone. Pomidorams reikia šviesos, bet perkaitimas kenkia ir lapams, ir žiedų mezgimui.
Per daug trąšų – dar viena dažna klaida
Jei pomidorai gauna per daug azoto, jie auga labai vešliai, lapai tampa tamsiai žali, stori, kartais ima riestis. Iš pradžių toks krūmas atrodo stiprus, bet vėliau gali paaiškėti, kad žiedų mažiau, vaisiai mezgasi prasčiau, o ligų rizika didesnė.
Pamačius garbanojimąsi, aš visada pagalvoju, kada paskutinį kartą tręšiau ir kuo. Jei neseniai naudojau dilgėlių raugą, mėšlo tirpalą ar stiprias azotines trąšas, tręšimą sustabdau. Tada leidžiu augalui atsigauti, palaikau tolygią drėgmę ir vėdinimą. Pomidorui reikia pusiausvyros, o ne nuolatinio skatinimo augti į lapus.
Kartais kaltas per stiprus lapų skabymas
Pomidorus reikia formuoti, bet ir čia galima persistengti. Jei per vieną kartą pašaliname per daug lapų ar ūglių, augalas patiria stresą. Likę lapai gali pradėti suktis, nes krūmas staiga netenka dalies žalios masės, kuri maitino vaisius.
Aš lapus šalinu palaipsniui. Pirmiausia nuimu tuos, kurie liečia žemę, gelsta, trukdo vėdinimui arba dengia nokstančias kekes. Niekada neapnuoginu viso krūmo per vieną dieną. Pomidorui lapai reikalingi – be jų vaisiai nebus nei skanūs, nei gerai maitinami.
Kada reikia sunerimti dėl ligų ar kenkėjų
Jei lapai ne tik garbanojasi, bet ir gelsta, dėmėjasi, deformuojasi nauji ūgliai, atsiranda lipnumas ar smulkūs vabzdžiai, tada jau ieškau kenkėjų arba ligos požymių. Amarai, tripsai, erkutės gali iškraipyti jaunus lapus. Tokiu atveju apžiūriu apatinę lapų pusę, viršūnėles ir žiedynus.
Jei matau kenkėjų, pirmiausia nuplaunu augalą vandens srove arba naudoju švelnesnes priemones, pavyzdžiui, kalio muilo tirpalą. Stipresnių priemonių imuosi tik tada, kai problema plinta.
Pabaigai: lapų garbanojimasis yra signalas, o ne nuosprendis
Jei pomidorų lapai pradėjo garbanotis, neskubu purkšti visko iš eilės. Pirmiausia patikrinu drėgmę, šiltnamio temperatūrą, tręšimą, genėjimą ir kenkėjus. Dažniausiai priežastis būna ne viena, o keli smulkūs dalykai kartu.
Pomidorai labai greitai parodo, kai jiems nepatogu, bet taip pat gana greitai atsigauna, jei sąlygos sutvarkomos. Tolygus laistymas, geras vėdinimas, saikingos trąšos ir atsargus formavimas dažniausiai padeda sustabdyti lapų garbanojimąsi. O sveikas, neperkrautas krūmas vėliau atsidėkoja tuo, ko labiausiai laukiame – gausiomis, kvapniomis ir skaniomis pomidorų kekėmis.
