Rugpjūtį obelims skiriu ypatingą dėmesį: šie darbai padeda sustiprinti medžius ir išsaugoti gerą derlių

Rugpjūtis obelims yra labai svarbus mėnuo. Vaisiai tuo metu sparčiai didėja, pradeda kaupti cukrų, o pats medis jau ruošiasi rudeniui ir žiemai. Rugpjūtį padarytos klaidos gali kainuoti ne tik dalį šių metų derliaus, bet ir silpnesnį žydėjimą kitą pavasarį. Būtent todėl obelų šiuo metu nepalieku augti savieigai – stebiu drėgmę, vaisių būklę, šakas ir laiku pašalinu tai, kas medį silpnina.

Pirmiausia pasirūpinu drėgme

Jei rugpjūtis sausas, obelims vis dar reikia vandens. Ypač jautrūs yra jauni medžiai ir obelys, gausiai apkibusios vaisiais. Kai trūksta drėgmės, obuoliai gali likti smulkesni, pradėti kristi, o medis prasčiau pasiruošia kitam sezonui.

Aš laistau retai, bet gausiai. Vandens nepilu prie pat kamieno – jį paskirstau po lajos kraštu, kur yra daugiausia aktyvių šaknų. Paviršinis kasdienis laistymas mažai naudingas, nes sudrėkina tik viršutinį dirvos sluoksnį. Svarbu, kad vanduo pasiektų gilesnes šaknis.

Po medžiu nepalieku krituolių

Rugpjūtį po obelimis dažnai pradeda kristi pažeisti, sukirmiję ar ligų apimti obuoliai. Juos visada surenku. Palikti krituoliai tampa puikia vieta kenkėjams ir ligų sukėlėjams daugintis.

Jei obuoliai turi puvinio dėmių, skylučių ar matyti lervų, jų nepalieku nei ant žemės, nei ant medžio. Reguliarus krituolių rinkimas atrodo paprastas darbas, tačiau jis labai padeda sumažinti problemų kitais metais.

Apžiūriu vaisiais apkrautas šakas

Gausus derlius yra džiuginantis, tačiau per sunkios šakos gali nulūžti. Tai ypač pavojinga po stipraus lietaus ar vėjo, kai vaisiai ir lapai tampa dar sunkesni.

Aš po apkrautomis šakomis pastatau tvirtas atramas. Jos neturi remtis tiesiai į ploną žievę, todėl atramos viršų apvynioju minkšta medžiaga. Jei matau, kad vaisių iš tiesų per daug, dalį smulkiausių ar pažeistų obuolių pašalinu. Geriau išsaugoti stiprią šaką ir užauginti mažiau, bet kokybiškesnių vaisių.

Azotinių trąšų rugpjūtį nebeduodu

Viena didžiausių klaidų – vasaros pabaigoje gausiai tręšti obelį azotu. Jis skatina naujų, minkštų ūglių augimą, tačiau šie iki žiemos gali nespėti sumedėti ir dėl to nušalti.

Rugpjūtį azotinių trąšų, šviežio mėšlo ar stipraus dilgėlių raugo vengiu. Jei medis nusilpęs, renkuosi vaismedžiams skirtas rudens trąšas, kuriose daugiau kalio ir fosforo. Jos padeda stiprinti šaknis, medieną ir geriau pasiruošti šalčiams. Tręšiu saikingai ir tik ant drėgnos žemės.

Tinkama rugpjūčio mėnesio priežiūra lemia daugiau, nei atrodo

Stipriai genėti dar neskubu

Rugpjūtį iškerpu tik nulūžusias, aiškiai sausas ar ligotas šakas. Didelio formuojamojo genėjimo neatlieku, nes medis dar aktyvus, o stiprus kirpimas gali paskatinti naujų ūglių augimą.

Taip pat pašalinu stačiai į viršų augančius ūglius, jei jie labai tankina vainiką. Tačiau viską darau saikingai – vienu metu nepašalinu per daug lapijos, nes ji reikalinga vaisiams maitinti.

Stebiu obuolių nokimą

Ne visos veislės prinoksta vienu metu. Aš nepasikliauju vien vaisiaus spalva. Patikrinu, ar obuolys lengvai atsiskiria nuo šakelės, ar sėklos jau patamsėjusios, ar atsirado veislei būdingas skonis.

Per anksti nuskinti obuoliai būna prastesnio skonio, o pernokę greičiau krinta ir blogiau laikosi. Todėl derlių renku dalimis, ypač jei vaisiai noksta nevienodai.

Rugpjūčio priežiūra lemia daugiau, nei atrodo

Mano patirtis rodo, kad stipri obelis užauga ne nuo vienos trąšos ar vieno purškimo. Didžiausią skirtumą duoda pastovi priežiūra: gilus laistymas, surinkti krituoliai, paremtos šakos, saikingas tręšimas ir laiku nuimtas derlius. Kai rugpjūtį obeliai padedu nepervargti, ji lengviau išlaiko vaisius, geriau pasiruošia žiemai ir kitą sezoną vėl turi jėgų gausiai derėti.