Birželį serbentai jau nebeprašo bendro „pastiprinimo“ – jie augina uogas. Todėl didžiausia klaida šiuo metu yra berti daug azoto ir skatinti lapus, kai krūmui labiausiai reikia drėgmės, kalio ir švelnaus maitinimo. Jei serbentai birželį auga sausoje žemėje arba gauna netinkamų trąšų, uogos smulkėja, greičiau byra, o derlius lieka gerokai mažesnis.
Birželį serbentams reikia ne lapų, o uogų „maisto”
Pavasarį serbentams azotas dar gali būti naudingas – jis padeda auginti ūglius ir lapus. Tačiau birželį situacija pasikeičia. Krūmas jau mezga uogas, todėl jo jėgos turi eiti ne į naują žalumą, o į vaisius. Jei tuo metu pertręšite azotinėmis trąšomis, serbentas gali atrodyti vešlus, bet uogos nebūtinai bus gausios ir stambios.
Birželio tręšimo tikslas – padėti krūmui išmaitinti jau užmegztas uogas. Tam labiausiai tinka kompostas, biohumusas, gerai perpuvęs mėšlas, kalio turinčios trąšos arba nedidelis kiekis medžio pelenų, jei dirva nėra šarminė. Pelenai turi būti tik iš švarios, nedažytos medienos, o jų nereikia berti saujomis. Nedidelis kiekis gali padėti, bet perteklius dirvai ir augalui naudos neduos.
Trąšas geriausia paskleisti ne prie pat krūmo pagrindo, o po visu vainiku. Būtent ten, kur baigiasi šakos, aktyviausiai dirba smulkiosios šaknys. Dažna klaida – viską suberti į vieną vietą prie stiebų. Taip krūmas maitinamas netolygiai, o stipresnės trąšos gali sudirginti šaknis.
Prieš tręšiant būtina padaryti vieną paprastą darbą
Serbentų tręšimas birželį bus menkai naudingas, jei žemė sausa. Sausoje dirvoje maistinės medžiagos augalui sunkiau pasiekiamos, o koncentruotos trąšos gali net pakenkti. Todėl prieš tręšiant krūmus verta palaistyti. Dar geriau tai daryti po lietaus, kai dirva drėgna, bet ne permirkusi.
Jei naudojate kompostą ar biohumusą, jį galima paskleisti plonu sluoksniu aplink krūmą ir lengvai įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį. Giliai kasti nereikia, nes serbentų šaknys yra gana arti paviršiaus. Per stiprus purenimas gali pažeisti šaknis kaip tik tada, kai krūmui jų labiausiai reikia.
Po tręšimo serbentus naudinga pamulčiuoti. Tam tinka apvytinta nupjauta žolė, kompostas, šiaudai ar lapų mulčias. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę, saugo šaknis nuo perkaitimo ir mažina piktžolių konkurenciją. Tai ypač svarbu birželį, kai uogos sparčiai didėja, o kelios sausos dienos gali greitai sumažinti jų dydį.
Laistyti reikėtų ne kasdien po truputį, o rečiau, bet gausiau. Paviršinis palaistymas sudrėkina tik viršutinį žemės sluoksnį, o šaknų zona lieka beveik sausa. Serbentams svarbu, kad vanduo pasiektų gilesnį sluoksnį, kuriame krūmas iš tikrųjų maitinasi.
Ko birželį geriau nedaryti, jei norite pilnų šakų
Birželį nereikėtų eksperimentuoti su labai stipriomis trąšomis, šviežiu mėšlu ar didelėmis mineralinių trąšų normomis. Šviežias mėšlas gali nudeginti šaknis, skatinti per stiprų lapų augimą ir pabloginti uogų kokybę. Taip pat nereikėtų berti trąšų ant sausos dirvos ar tiesiai ant lapų, jei priemonė tam neskirta.
Svarbu stebėti ir patį krūmą. Jei lapai blyškūs, uogos smulkios, o ūgliai silpni, serbentui gali trūkti trąšų arba drėgmės. Tačiau jei lapija labai tamsi, vešli, ūgliai auga stipriai, o uogų mažai, gali būti, kad azoto jau per daug. Tokiu atveju papildomai skatinti augimo nereikėtų – geriau pasirūpinti kaliu, drėgme ir šviesa.
Birželį verta pašalinti piktžoles aplink serbentus, nes jos konkuruoja dėl vandens. Taip pat galima iškirpti aiškiai nulūžusias ar ligotas šakeles, bet stipraus genėjimo derliaus metu geriau neatlikti. Krūmui dabar reikia ramiai auginti uogas, o ne atsigauti po didelio pjovimo.
Gausus serbentų derlius birželį priklauso ne nuo to, kiek trąšų subersite, o nuo to, ar jos bus tinkamos ir pasieks šaknis. Drėgna dirva, saikingas kompostas, kalio šaltinis ir mulčias dažnai duoda daugiau naudos nei stiprus, bet netikslus tręšimas. Jei krūmas šiuo metu turės vandens ir maisto uogoms, šakos bus ne tik žalios, bet ir sunkios nuo derliaus.
