Vynuogės sode atrodo prabangiai, bet kartu jos yra vieni jautresnių augalų, kai kalbame apie grybelines ligas. Užtenka kelių drėgnų, tvankių dienų, prasto vėdinimo ar per tankios lapijos, ir ant lapų jau gali pasirodyti dėmės, pilkšvas apnašas, o vėliau pradeda kentėti ir kekės. Būtina žinoti, kad vynuogių nuo grybelinių ligų neįmanoma apsaugoti vienu purškimu, kai liga jau įsisiautėjusi. Geriausiai veikia nuosekli profilaktika – šviesa, oras, saikas laistant ir laiku atlikti priežiūros darbai.
Pirmiausia praretinu lapiją, kad vynuogės kvėpuotų
Viena dažniausių klaidų – leisti vynuogei augti kaip džiunglėms. Ji labai greitai leidžia ūglius, lapus ir ūsus, todėl krūmas tampa tankus. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo gražu, bet viduje kaupiasi drėgmė, lapai po lietaus ilgai nedžiūsta, o kekės gauna per mažai oro. Tokios sąlygos labai patinka miltligei, netikrajai miltligei ir pilkajam puviniui.
Aš vasaros pradžioje ir vėliau reguliariai praretinu nereikalingus ūglius, pašalinu silpnus, į vidų augančius ūglius ir lapus, kurie visiškai uždengia kekes. Tačiau neapnuoginu augalo per daug – lapai reikalingi uogoms maitinti. Mano tikslas paprastas: kad oras judėtų, o kekės nebūtų paslėptos drėgname pavėsyje.
Laistau tik prie šaknų ir vengiu drėgmės ant lapų
Vynuogėms labai kenkia nuolatinė drėgmė ant lapų. Jei laistome per viršų, šlapiname lapus ir kekes, patys sudarome sąlygas ligoms plisti. Aš vynuoges laistau tik prie šaknų, geriau rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius.
Labai svarbu nelaistyti vakare, jei oras vėsus ir drėgnas. Tada lapai ir dirvos paviršius ilgiau lieka šlapi. Geriausias laikas – rytas, kai augalas per dieną spėja pradžiūti. Jei vynuogė auga šiltnamyje, po laistymo būtinai vėdinu.
Mulčias padeda, bet jo negalima padauginti
Aplink vynuoges galima naudoti mulčią, kuris padeda išlaikyti tolygesnę drėgmę ir mažina piktžoles. Tačiau storas, šlapias mulčio sluoksnis prie pat kamieno gali būti problema. Jis sulaiko drėgmę, o tai vėl skatina grybelinių ligų riziką.
Aš mulčią dedu taip, kad jis nesiliestų prie kamieno. Tinka apvytinta žolė, šiaudai, kompostas ar smulkinta žievė, bet sluoksnis turi būti purus, ne šlapias ir sukritęs. Jei matau, kad mulčias pradeda pelyti ar rūgti, jį prasklaidau arba pakeičiu.
Profilaktiniai purškimai – dar prieš ligai išplitus
Jei vynuogės kasmet serga, vien vėdinimo gali neužtekti. Tokiu atveju svarbūs profilaktiniai purškimai. Aš juos darau ne tada, kai lapai jau smarkiai pažeisti, o anksčiau – kai oras tampa drėgnas, šiltas, o krūmas pradeda tankėti.
Lengvai profilaktikai galima naudoti sodos tirpalą su keliais lašais kalio muilo arba pieno išrūgų tirpalą. Tokie purškimai gali padėti pristabdyti miltligės plitimą, jei liga tik prasideda. Purškiu vakare arba apniukusią dieną, stengdamasi padengti lapus iš abiejų pusių. Tačiau jei liga stipri, tenka rinktis specialias vynuogėms skirtas priemones ir griežtai laikytis instrukcijų.
Pažeistus lapus ir kekes pašalinu nedelsdama
Jei pamatau lapus su įtartinomis dėmėmis, baltu ar pilkšvu apnašu, jų nepalieku. Pašalinu stipriausiai pažeistas dalis ir išnešu iš sodo. Tas pats galioja pūvančioms kekėms. Viena supuvusi kekė tankiame krūme gali tapti ligos židiniu visam augalui.
Rudenį taip pat surenku nukritusius lapus. Jei po vynuoge paliksime užkrėstas liekanas, liga gali sugrįžti kitą sezoną dar stipriau.
Trąšos taip pat turi reikšmės
Per daug azoto vynuogėms kenkia. Tada jos augina daug minkštos, sultingos lapijos, kuri lengviau serga. Aš vynuoges tręšiu saikingai, daugiau dėmesio skirdama kaliui ir bendrai augalo stiprybei, o ne vien lapų auginimui.
Sveika vynuogė prasideda nuo šviesios, gerai vėdinamos lajos. Jei krūmas netankus, laistomas prie šaknų, nepertręštas azotu, o pažeistos dalys pašalinamos laiku, grybelinės ligos plinta kur kas sunkiau. Vynuogėms reikia nuoseklios priežiūros – tada uogų kekės turi daug daugiau šansų sunokti sveikos, saldžios ir gražios.
