Gudobelė vietoj tvoros? Pavasarį ji žydi, rudenį subrandina uogas, o pro tankias šakas prasibrauti nelengva

Rinkdamiesi augalus gyvatvorei dažniausiai galvojame apie tujas ar ligustrus. Gudobelė retai būna pirmas pasirinkimas – daugelis ją yra matę pakelėse ar pamiškėse ir nė nesusimąstė, kaip ji atrodytų prie namų. O atrodytų visai kitaip nei įprasta žalia siena: pavasarį apsipiltų žiedais, rudenį pasipuoštų raudonais vaisiais. Tankios, dygliuotos šakos suteiktų ir privatumo.

Graži, bet prie jos verta prieiti atsargiai

Gudobelė gali augti kaip krūmas arba nedidelis medis. Palikta laisvai, ilgainiui ji pasiekia kelių metrų aukštį, tačiau genėjimą pakelia gerai, todėl jos formą galima valdyti. Gegužę ar birželį šakos pasidengia šviesiais žiedais, o rudenį sunoksta raudoni vaisiai. Jais domisi paukščiai, tad gyvatvorė tampa gyvesne sodo vieta.

Vis dėlto prieš sodinant reikia pagalvoti apie dyglius. Jie praverčia, jei norite tankios ribos ties sklypo pakraščiu, tačiau šalia siauro tako, vaikų žaidimų vietos ar dažnai naudojamų vartelių gali trukdyti. Gudobelė labiausiai tiks ten, kur augalas turės vietos plėstis, o jūs galėsite patogiai prieiti jo genėti.

Kaip iš gudobelių suformuoti gyvatvorę?

Gudobelėms parinkite saulėtą vietą ir laidžią dirvą, kurioje neužsistovi vanduo. Sodinimo duobėje žemę galima pagerinti kompostu. Sodinti tinka pavasarį arba rudenį, o ką tik pasodintus augalus svarbu palaistyti, net jei vėliau jie gana gerai pakęs sausesnius laikotarpius. Mulčias aplink šaknis padės ilgiau išlaikyti drėgmę ir sumažins ravėjimo.

Svarbiausias sprendimas – ko tikitės iš želdinio. Jei sodinate pavienius krūmus, jiems reikia palikti gerokai daugiau vietos. Jei norite ištisinės gyvatvorės, sodinukai sodinami tankiau. Straipsniuose kartais minimas 3–5 metrų atstumas tinka laisvai augantiems atskiriems augalams, tačiau tokiu atstumu pasodintos gudobelės tankios tvoros greitai nesudarys. Konkretų tarpą geriausia pasirinkti pagal įsigytų sodinukų dydį ir pageidaujamą gyvatvorės aukštį.

Pirmaisiais metais gudobeles verta formuoti, kad jos šakotųsi nuo apačios. Jei leisite joms augti vien aukštyn, viršus gali sutankėti, o apačioje liks tarpų. Vėliau pakaks palaikomojo genėjimo ir retkarčiais pašalinti nudžiūvusias ar viena į kitą besitrinančias šakas.

Yra viena priežastis atidžiau rinktis vietą

Gudobelės priklauso tai pačiai augalų šeimai kaip obelys ir kriaušės. Jas gali pažeisti bakterinė degligė – liga, pavojinga ir vaismedžiams. Todėl, jei sklype auga obelys ar kriaušės, gudobelių gyvatvorės neplanuokite visai šalia jų. Pastebėję staiga parudavusias, tarsi apdegusias šakeles, jų neignoruokite ir pasitarkite su augalų priežiūros specialistu.

Tai nereiškia, kad gudobelės sode reikėtų atsisakyti. Tiesiog prieš sodinant verta įvertinti visą sklypą: kur vaikštote, kur auga vaismedžiai ir kiek vietos galėsite skirti gyvatvorei po kelerių metų.

Raudonus vaisius galima panaudoti ir namuose

Rudenį sunokusius gudobelės vaisius galima rinkti ir perdirbti – iš jų verdama uogienė, drebučiai ar sirupas. Švieži vaisiai nėra tokie sultingi kaip įprastos uogos, todėl daugeliui labiau patinka apdoroti. Rinkite tik gerai atpažinto augalo, visiškai sunokusius ir sveikus vaisius, toliau nuo judrių kelių.

Gudobelės žiedai, lapai ir vaisiai nuo seno naudojami vaistažolėms. Tačiau jos preparatų nereikėtų laikyti savarankišku būdu gydyti kraujospūdį ar širdies ligas. Jei vartojate vaistus, ypač širdžiai ar kraujospūdžiui, prieš gerdami gudobelės arbatą ar papildus pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Sode gudobelė pirmiausia gali būti puiki gyvatvorė – o rudeninis derlius bus malonus priedas.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!