Hortenzijų dauginimas rudenį: du būdai užsiauginti naujų krūmų iš kelių šakelių

Jeigu sode auganti hortenzija kasmet džiugina žiedais, naujų krūmų nebūtinai reikia ieškoti prekybos centre. Mėgstamą augalą galima padauginti auginiais – tam prireiks kelių sveikų ūglių, vazonėlio arba indo su vandeniu ir šiek tiek kantrybės. Rudenį svarbiausia pasirūpinti, kad šakelės spėtų įsišaknyti tinkamomis sąlygomis, o jauni augalai pirmąją žiemą neperšaltų.

Tiesa, rugsėjo pabaigoje šis darbas jau skiriasi nuo dauginimo vasarą. Dienos trumpėja, naktys vėsta, todėl lauke paliktas auginys nebūtinai spės išleisti šaknis iki šalnų. Jei norite pabandyti dabar, iš anksto numatykite šviesią, nuo šalčio apsaugotą vietą. Vien įsmeigti šakelę į žemę ir palikti ją iki pavasario gali nepakakti.

Dar viena svarbi detalė – dėl auginių nereikia smarkiai apkarpyti viso krūmo. Hortenzijų genėjimo laikas priklauso nuo jų rūšies, o kai kurių šakose jau būna susiformavę kitų metų žiediniai pumpurai. Dauginimui pakaks kelių tinkamai pasirinktų ūglių.

Viskas prasideda nuo tinkamos šakelės

Rinkitės sveiką šių metų ūglį, kurio apatinė dalis jau pradėjusi tvirtėti, tačiau viršūnė dar lanksti. Venkite apdžiūvusių, dėmėtų, kenkėjų pažeistų šakų. Geriausia, jei pasirinktas ūglis nežydi: tokį patogiau paruošti dauginimui, nereikia palikti nereikalingos žiedyno dalies. Šakeles verta pjauti ryte, kol augalas dar nepraradęs daug drėgmės.

Švariomis, aštriomis žirklėmis paruoškite maždaug 10–15 centimetrų ilgio auginį su keliais lapų mazgais. Apatinį pjūvį darykite iškart po mazgu – vieta, kur prie stiebo tvirtinasi lapai. Apatinius lapus pašalinkite, o viršuje palikite vieną porą. Jei lapai labai dideli, jų plotą galima sumažinti maždaug perpus, nukerpant dalį lapalakščio. Taip šakelė išgarins mažiau vandens, kol dar neturi šaknų.

Paruoštų auginių nepalikite gulėti saulėje ar ilgai nešiokitės po sodą. Nupjauta šakelė greitai netenka drėgmės, todėl vazonėlius ir kitus reikmenis patogiausia pasiruošti iš anksto. Sėkmę lemia ne vien pasirinktas dauginimo būdas – svarbu ir tai, ar auginys iki sodinimo nespėjo apvysti.

Pirmasis būdas – įsišaknydinimas vazonėlyje

Auginiui parinkite nedidelį vazonėlį su skylutėmis dugne. Jį pripildykite lengvo, orui ir vandeniui laidaus substrato. Tinka dauginimui skirtas mišinys arba lengvas substratas, papildytas perlitu. Sunki sodo žemė ir gausus komposto kiekis šiam etapui nėra geriausias pasirinkimas: svarbiau užtikrinti drėgmės ir oro pusiausvyrą, o ne iškart gausiai maitinti būsimą krūmą.

Substratą sudrėkinkite, pagaliuku padarykite duobutę ir įstatykite auginį taip, kad bent vienas apatinis mazgas atsidurtų žemėje, o palikti lapai jos neliestų. Lengvai apspauskite substratą aplink stiebą. Jei naudojate įsišaknijimą skatinančią priemonę, laikykitės jos instrukcijos – didesnis miltelių kiekis savaime geresnio rezultato neduos.

Vazonėlį laikykite šviesiai, tačiau saugokite nuo tiesioginės saulės. Drėgmę aplink lapus galima padėti išlaikyti skaidriu gaubtu ar maišeliu, kuris nesiliečia prie augalo. Tokį uždangalą reguliariai pravėdinkite ir stebėkite, ar neatsiranda pelėsio. Substratas turi likti lengvai drėgnas, bet lėkštelėje neturi stovėti vanduo.

Neskubėkite kas kelias dienas traukti šakelės lauk ir tikrinti šaknų. Taip galima nutraukti vos pradėjusias augti šakneles. Įsišaknijimui prireikia kelių savaičių ar ilgiau, o vėsesnėmis sąlygomis procesas lėtėja. Nauji lapeliai yra viltingas ženklas, tačiau vien jų pasirodymas dar negarantuoja, kad šaknynas jau pakankamai stiprus persodinimui.

Antrasis būdas – šakelė inde su vandeniu

Jeigu norite stebėti procesą, dalį auginių galite pabandyti įšaknydinti vandenyje. Paruoštą šakelę įstatykite į švarų indą taip, kad apatinis mazgas būtų apsemtas, o lapai liktų virš vandens. Indą pastatykite šviesioje vietoje, kur jo nekaitintų tiesioginė saulė ir nepasiektų šaltis nuo praviro lango.

Stebėkite vandens lygį ir švarą. Drumstą vandenį pakeiskite, indą išplaukite, neleiskite po vandeniu kauptis lapų likučiams. Jei stiebo apačia ima minkštėti, juoduoti ar atsiranda nemalonus kvapas, tai puvimo požymiai, o ne įsišaknijimo etapas.

Šio būdo patrauklumas aiškus: šakneles matote nejudindami augalo. Vis dėlto įsišaknijimas vandenyje nėra garantuotas, o perkeltas į substratą auginys dar turi prisitaikyti prie kitokių sąlygų. Todėl verta išbandyti abu būdus su keliomis šakelėmis, užuot visas viltis sudėjus į vieną.

Kai susiformuoja kelios kelių centimetrų ilgio šaknelės, auginį atsargiai pasodinkite į nedidelį vazonėlį su lengvu substratu. Šaknų nespauskite ir nelankstykite. Pirmuoju laikotarpiu ypač stebėkite drėgmę: neleiskite substratui visiškai išdžiūti, tačiau nebandykite vazone atkurti vandens stiklinės sąlygų.

Pirmąją žiemą svarbiausia apsaugoti jaunas šaknis

Rudenį įsišaknijusi hortenzija dar nėra toks atsparus augalas kaip daug metų sode augantis krūmas. Prieš pat šalnas jos persodinti į nuolatinę vietą neverta skubėti. Saugesnis pasirinkimas – pirmąją žiemą auginti vazone ir laikyti nuo stipraus šalčio apsaugotoje vietoje.

Kol auginys dar šaknijasi ir turi lapų, jam reikia šviesos bei tinkamos temperatūros. Vėliau, augalui pereinant į ramybės laikotarpį, svarbi vėsi žiemojimo vieta. Nešildomas šiltnamis Lietuvos žiemą gali stipriai peršalti, todėl vien jo stogas ar ant vazono užmesta agroplėvelė patikimos apsaugos negarantuoja. Rinkitės vietą pagal joje iš tikrųjų laikomą temperatūrą.

Žiemą laistykite saikingai, atsižvelgdami į substrato būklę. Vėsoje vanduo garuoja lėtai, todėl įprotis laistyti pagal tą patį grafiką kaip vasarą gali baigtis šaknų puviniu. Kita vertus, mažas vazonėlis neturėtų ilgam likti visiškai išdžiūvęs.

Pavasarį augalą prie lauko sąlygų pratinkite palaipsniui, o sodinkite tada, kai dirva atšilusi ir nebegresia stiprios šalnos. Gausaus žydėjimo pirmąją vasarą geriau nesitikėti: jaunas krūmelis pirmiausia turi sustiprėti. Iš kelių šakelių užauginti augalai vystysis nevienodai, tačiau net vienas sėkmingai peržiemojęs auginys jau bus pradžia naujam hortenzijų krūmui jūsų sode.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!