Jei norite gražių levandų kitą vasarą, vieną darbą turite padaryti jau dabar

Kai levandos vasaros viduryje pradeda prarasti ryškią spalvą, o jų žiedynai pamažu paruduoja, daugelis augintojų tiesiog palieka krūmelius ramybėje. Aš taip nedarau. Pasibaigus pagrindiniam žydėjimui atlieku vieną svarbiausių levandų priežiūros darbų – nukerpu nužydėjusius žiedynus ir lengvai patrumpinu žalius ūglius. Būtent šis vasarinis kirpimas padeda levandoms išlikti tankioms, tvarkingoms ir gausiai žydėti kitais metais.

Kodėl levandas būtina kirpti po žydėjimo

Nekirpta levanda pradeda skirti jėgas sėkloms brandinti. Krūmelio vidus palaipsniui retėja, šakelės ilgėja, išvirsta į šonus, o apatinė dalis vis labiau medėja. Po kelių metų toks augalas gali atrodyti netvarkingas, plikas per vidurį ir turėti gerokai mažiau žiedų.

Mano patirtis rodo, kad reguliariai po žydėjimo patrumpintos levandos daug geriau šakojasi. Kuo daugiau jaunų šoninių ūglių jos užaugina, tuo daugiau vietų kitą sezoną gali susiformuoti žiedynams. Kirpimas taip pat pagerina oro cirkuliaciją ir padeda išlaikyti taisyklingą, pusapvalę krūmelio formą.

Kada tinkamiausias laikas imti žirkles

Nors dažnai kalbama apie liepos pabaigą, aš pirmiausia stebiu ne kalendorių, o pačias levandas. Kirpti pradedu tada, kai didžioji dalis žiedynų jau nužydėjusi, praradusi spalvą ir pradėjusi džiūti.

Jeigu levandos dar gausiai žydi, neskubu jų trumpinti vien todėl, kad artėja mėnesio pabaiga. Tačiau darbo neatidėlioju iki vėlyvo rudens. Po kirpimo augalui reikia laiko užauginti jaunus ūglius ir leisti jiems sutvirtėti iki šalčių.

Kaip kerpu levandas nepadarydama žalos

Pirmiausia pašalinu visus nužydėjusius žiedynstiebius. Kerpu ne tik sausą žiedo viršūnę, bet ir dalį stiebelio iki tankesnės žalios lapijos. Tada lengvai patrumpinu jaunus ūglius ir suformuoju apvalų, tvarkingą krūmelį.

Svarbiausia taisyklė – neįkirpti į seną, pliką, sumedėjusią augalo dalį. Levandos iš seno medžio atželia sunkiai, o kartais naujų ūglių ten visai nebeišleidžia. Todėl visada palieku pakankamai žalios lapijos. Saugiau augalą kirpti mažiau, nei vienu kartu jį pernelyg stipriai pažeminti.

Naudoju tik aštrias ir švarias žirkles. Bukas įrankis traiško ūglius, o nešvarūs ašmenys gali pernešti ligų sukėlėjus nuo kitų augalų.

Vienas darbas, nuo kurio priklauso kitos vasaros vaizdas

Kirpimui pasirenku sausą dieną

Levandų nekerpu per lietų ar tada, kai jų lapija dar šlapia nuo rasos. Geriausiai šį darbą atlikti sausą rytą, nudžiūvus rasai, arba nekarštą vakarą. Per kaitriausią vidurdienį augalai ir taip patiria stresą, todėl papildomai jų nevarginu.

Po kirpimo levandų gausiai netręšiu. Ypač vengiu azoto pertekliaus, nes jis skatina minkštų, silpnų ūglių augimą ir gali sumažinti žydėjimą. Laistau tik tada, kai dirva aiškiai išdžiūvusi – nuolatinė drėgmė levandoms pavojingesnė nei trumpa sausra.

Vienas darbas, nuo kurio priklauso kitos vasaros vaizdas

Vasarinis levandų kirpimas trunka neilgai, tačiau jo rezultatai matomi dar ne vieną sezoną. Laiku pašalinti nužydėję žiedynai ir lengvai patrumpinti žali ūgliai padeda krūmeliams išlikti tankiems, mažiau išplikti ir kitą vasarą užauginti daugiau kvapnių žiedų. Būtent todėl šio darbo savo sode niekada nepraleidžiu.