Levandos – vieni tų augalų, kurie sode atrodo lyg maža Viduržemio jūros atostogų dalelė. Jos kvepia, traukia bites, drugelius, puošia takelius, gėlynus, terasas ir puikiai atrodo net paprastame vazone. Tačiau augindama levandas pastebėjau vieną dalyką: liepos mėnesį jos labai dažnai nukenčia ne nuo sausros, o nuo per didelio rūpesčio.
Būtent liepą levandos žydi, formuoja gražiausią vaizdą ir kartu parodo, ar buvo pasodintos tinkamoje vietoje, ar jų šaknys gauna pakankamai oro, ar nėra lepinamos vandeniu bei trąšomis. Jei šiuo metu prižiūrėsite jas teisingai, krūmeliai bus tankūs, kvapnūs ir dekoratyvūs dar ilgai.
Dažniausia klaida liepą – perlaistymas
Daugelis augalų karštomis liepos dienomis prašo daugiau vandens, todėl natūraliai norisi dažniau palaistyti ir levandas. Tačiau čia ir slypi pavojus. Levandos nemėgsta nuolat šlapios žemės. Jų šaknys geriausiai jaučiasi laidžioje, lengvoje dirvoje, kurioje neužsistovi vanduo.
Aš levandas laistau tik tada, kai žemė aiškiai pradžiūvusi. Ypač atsargiai elgiuosi su vazonuose augančiomis levandomis, nes jose šaknys greičiau nukenčia nuo drėgmės pertekliaus. Jei vazono dugne nėra skylių ar gero drenažo, levanda gali pradėti skursti net tada, kai iš išorės atrodo, kad jai tiesiog trūksta vandens.
Saulė – gražaus žydėjimo pagrindas
Jeigu levanda liepą žydi silpnai, pirmiausia visada įvertinu jos vietą. Šiam augalui reikia daug saulės. Idealu, jei levandos gauna bent 6–8 valandas tiesioginės šviesos per dieną. Pavėsyje jos ištįsta, žiedynai būna retesni, o kvapas silpnesnis.
Vazonines levandas liepą verta pastatyti saulėčiausioje terasos ar balkono vietoje. Sode svarbu stebėti, ar jų neužgožė kiti, per vasarą smarkiai paaugę augalai. Kartais vien pakeitus vietą ar atlaisvinus erdvę aplink krūmelį levandos pastebimai atsigauna.
Nužydėjusius žiedus būtina pašalinti laiku
Liepą levandas reguliariai apžiūriu ir nukerpu pradėjusius džiūti žiedynus. Tai darau ne vien dėl tvarkingos išvaizdos. Pašalinus nužydėjusius žiedus, augalas nebeeikvoja jėgų sėkloms brandinti ir ilgiau išlaiko gražią formą.
Kerpu atsargiai – tik žiedynus su nedidele minkšto stiebo dalimi. Svarbu nekirpti giliai į seną sumedėjusią dalį, nes levandos iš jos sunkiau atželia. Toks lengvas vasarinis pakirpimas padeda krūmeliui atrodyti tankesniam ir tvarkingesniam.
Daugiau trąšų nereiškia geriau
Dar viena klaida, kurią dažnai matau, – noras levandas gausiai tręšti. Atrodo logiška: jei norime daugiau žiedų, duokime daugiau „maisto”. Tačiau levandos nėra tie augalai, kuriems reikia derlingos, sunkios ir nuolat tręšiamos žemės.
Per daug azoto turinčios trąšos skatina lapų augimą, bet žydėjimas gali susilpnėti. Krūmeliai tampa gležnesni, mažiau atsparūs ligoms ir blogiau žiemoja. Todėl liepą tręšiu labai saikingai arba visai netręšiu, jei matau, kad augalas sveikas ir gerai auga.
Geras oro judėjimas apsaugo nuo ligų
Levandoms reikia ne tik saulės, bet ir erdvės. Jei krūmeliai susodinti per tankiai, po lietaus ar laistymo tarp šakelių ilgiau laikosi drėgmė. Tokios sąlygos gali paskatinti ligas, ypač jei vasara lietinga.
Aš visada stengiuosi, kad levandos nebūtų suspaustos tarp kitų augalų. Jos gražiausiai atrodo tada, kai turi vietos išsiskleisti. Be to, gerai vėdinamas krūmelis greičiau pradžiūsta ir išlieka sveikesnis.
Mano liepos taisyklė levandoms
Liepą levandoms reikia ne lepinimo, o supratimo. Jos mėgsta saulę, sausiau laikomą dirvą, gerą drenažą ir saikingą priežiūrą. Jei nedarysite pagrindinės klaidos – neperlaistysite – levandos turės daug daugiau šansų žydėti ilgai, kvepėti stipriai ir atrodyti taip, tarsi būtų atkeliavusios iš gražiausio pietietiško sodo.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
