Levandos Lietuvoje jau seniai nebėra tik madingas augalas iš nuotraukų. Jas sodina prie takelių, terasų, gėlynuose ir net daržuose. Jos gražios, kvapnios ir, atrodytų, visai nereiklios. Tačiau būtent čia daugelis ir apsigauna. Levandos tikrai nėra lepios, bet jos turi labai aiškius poreikius. Jei jų nepaisoma, krūmas ima skursti, retėti, prastai žydi arba visai iššunta po žiemos.
Lietuvos klimatas levandoms nėra toks natūralus kaip Pietų Europoje, todėl joms ypač svarbu tinkama vieta, saikinga priežiūra ir teisingas genėjimas. Dažniausiai jos nukenčia ne nuo nepriežiūros, o priešingai – nuo per didelio rūpesčio. Štai 7 dažniausios klaidos, kurios levandoms kenkia labiausiai.
1. Pasodinamos netinkamoje vietoje
Didžiausia klaida – levandas sodinti ten, kur per mažai saulės. Jos mėgsta atvirą, šiltą, saulėtą vietą. Jei auga pusiau pavėsyje ar ten, kur ilgai laikosi drėgmė, jos ima tįsti, silpnėja ir praranda kvapą.
Levandoms reikia kuo daugiau saulės. Kuo vieta šviesesnė, tuo krūmas būna kompaktiškesnis, stipresnis ir gausiau žydi. Jei vieta vėsi ir užuovėjinė, bet visą dieną saulėta, tai joms paprastai labai tinka.
2. Sodinamos į per sunkią ir šlapią žemę
Levandos nepakenčia užmirkimo. Jei dirva sunki, molinga ir blogai praleidžia vandenį, šaknys labai greitai pradeda kentėti. Tokiose vietose levandos ne tiek iššąla, kiek supūva ar iššunta.
Todėl prieš sodinant labai svarbu įvertinti žemę. Jei ji sunki, į sodinimo vietą verta įmaišyti smėlio, žvyro ar kitos purios medžiagos, kad vanduo neužsistovėtų. Levandos daug geriau jaučiasi sausesnėje, skurdesnėje dirvoje nei per derlingoje ir šlapioje.
3. Per dažnai laistomos
Daugelis žmonių levandas laisto taip, kaip laistytų gėles vazone ar daržo augalus. Tai klaida. Suaugusios levandos mėgsta saikingą drėgmę ir daug geriau ištveria trumpą sausrą nei nuolatinį šlapią gruntą.
Laistyti jas verta tik tada, kai tikrai ilgai nelyja ir žemė gerai išdžiūsta. Jauni, ką tik pasodinti augalai drėgmės, žinoma, reikalauja daugiau, bet net ir tada nereikia jų skandinti. Levandoms pavojingiausias ne sausumas, o nuolatinė drėgmė prie šaknų.
4. Pertręšiamos, ypač azotu
Levandos nemėgsta būti „lepinamos“ kaip daržovės. Kai jos gauna per daug azoto, ima auginti daug žalios masės, bet žydi prasčiau. Krūmas gali atrodyti vešlus, tačiau žiedų būna mažiau, o pats augalas tampa minkštesnis ir silpnesnis.
Levandoms daug labiau tinka skurdesnė dirva nei per daug trąšų. Jei jau tręšiate, tai labai saikingai. Jos nėra iš tų augalų, kuriuos reikia nuolat maitinti, kad būtų gražūs. Dažnai būtent mažiau reiškia geriau.
5. Negenimos arba genimos neteisingai
Be genėjimo levandos greitai praranda gražią formą. Krūmas pradeda medėti, išretėja, išsikeroja ir žydi vis silpniau. Todėl reguliarus genėjimas joms tikrai būtinas.
Pavasarį levandas verta patrumpinti maždaug trečdaliu, bet labai svarbu neįsikarščiuoti. Negalima kirpti giliai į seną, pliką, sumedėjusią dalį, jei ten nebėra žalių lapelių. Tokios šakos gali jau nebeatsprogti. Todėl visada reikia palikti šiek tiek žalios augalo dalies, iš kurios jis galėtų toliau augti.
6. Per anksti ar neteisingai dengiamos žiemai
Lietuvoje levandų žiemojimas dažnai tampa didžiausiu išbandymu. Bet paradoksas tas, kad jos dažniau nukenčia ne nuo šalčio, o nuo per didelės drėgmės ir netinkamo uždengimo. Jei krūmas užklojamas per anksti arba per tankiai, po danga kaupiasi drėgmė, augalas pradeda šusti ir pūti.
Dengti levandas verta tik tada, kai jau nusistovi šalčiai. Tam geriausiai tinka kvėpuojanti medžiaga. Ne storas, drėgmę laikantis sluoksnis. Taip pat nereikėtų arti stiebo krauti šlapių lapų, pjuvenų ar durpių. Tokia „apsauga“ dažnai padaro daugiau žalos nei naudos.
7. Tikimasi, kad levanda pati išliks graži dešimtmečius
Nors levandos gali augti ilgai, senesni krūmai po daugelio metų dažnai pradeda silpnėti. Jie praranda taisyklingą formą, išpliksta per vidurį, mažiau žydi. Tai normalu. Todėl nereikėtų tikėtis, kad kartą pasodinta levanda be jokios priežiūros atrodys tobulai penkiolika ar dvidešimt metų.
Kartais geriausias sprendimas – laiku atjauninti krūmą arba pasisodinti naujų levandų. Ypač jei senasis jau akivaizdžiai praradęs grožį. Taip sodas atrodys daug gražiau, nei bandant gelbėti tai, kas jau seniai pervargę.
Ką levandos mėgsta labiausiai
Jei reikėtų viską sutraukti į vieną trumpą taisyklę, ji būtų tokia: levandos mėgsta saulę, lengvą žemę, saiką ir orą prie šaknų. Jos nemėgsta pertekliaus – nei vandens, nei trąšų, nei per didelio rūpesčio.
Kai levandoms parenkama tinkama vieta ir jos nėra perlaistomos, jos Lietuvoje gali augti tikrai gražiai. O tada vasarą jos džiugina ne tik žiedais, bet ir tuo ypatingu kvapu, dėl kurio daugelis jas ir įsimyli nuo pirmo karto.
