Vasaros vakaras sode gali kvepėti ne prasčiau nei brangūs namų kvapai. Tereikia šalia terasos, pavėsinės ar suoliuko pasodinti augalų, kurie aromatą skleidžia būtent tada, kai ilsitės. Vieni jų kvepia medumi, kiti – vanile, treti primena levandas, mėtas ar senovines rožes. Gerai parinkti augalai poilsio vietą gali pakeisti labiau nei nauji lauko baldai.
Kvapą reikia planuoti taip pat, kaip spalvas
Dažnai sodindami gėles galvojame apie spalvas: kad žydėtų gražiai, derėtų prie namo, neužgožtų kitų augalų. Tačiau kvapas sode yra ne mažiau svarbus. Jis sukuria nuotaiką, priverčia sulėtinti žingsnį ir kartais tampa tuo dalyku, dėl kurio vakare norisi dar penkias minutes pasėdėti lauke.
Kvapnius augalus verta sodinti ne bet kur, o ten, kur iš tikrųjų leidžiate laiką. Geriausia vieta – 1–3 metrai nuo terasos, pavėsinės, gulto ar suoliuko. Jei augalas bus per toli, aromatas išsisklaidys. Jei per arti ir kvapas labai stiprus, jis gali pradėti varginti.
Svarbu ir užuovėja. Prie sienos, gyvatvorės, pergolės ar tvoros kvapas išlieka ilgiau, nes vėjas jo neišnešioja taip greitai. Atviroje, nuolat vėjuotoje vietoje net stipriausiai kvepiantys augalai gali būti beveik nepastebimi.
Dar viena gudrybė – derinti skirtingu metu žydinčias rūšis. Alyvos kvepia gegužę, jazminai perima estafetę gegužės pabaigoje ir birželį, levandos bei žolelės džiugina vasarą, o kai kurios rožės kvapą skleidžia iki pat šiltojo sezono pabaigos.
Vakaro kvapui rinkitės maceiką, tabaką ir sausmedį
Yra augalų, kurie dieną atrodo gana kukliai, bet sutemus tampa tikromis sodo žvaigždėmis. Jei mėgstate vakarais sėdėti terasoje, būtent juos verta sodinti arčiau poilsio vietos.
Maceika – vienas paprasčiausių, bet maloniausiai kvepiančių vasaros augalų. Jos žiedai nėra įspūdingi, tačiau vakare jie paskleidžia saldų, šiek tiek vanilę primenantį kvapą. Ji tinka lysvės pakraščiui, vazonams ar vietai prie laiptelių. Kad kvapas lydėtų ilgiau, maceiką galima sėti kelis kartus kas 2–3 savaites.
Dekoratyvinis tabakas sukuria visai kitokį įspūdį. Jis aukštesnis, matomesnis, o jo balti ar žalsvi žiedai po saulėlydžio ima skleisti saldų, tirštą aromatą. Šis augalas ypač tinka prie pavėsinių ar terasų, kur vakare susėdama vakarieniauti.
Sausmedis – pasirinkimas tiems, kurie nori ne tik kvapo, bet ir gyvos sienos. Jis gali apsivyti pergolę, groteles ar pavėsinę, o žydėdamas vakarais paskleidžia medų primenantį aromatą. Pasodintas prie poilsio zonos, jis ilgainiui tampa natūraliu kvapniu fonu.
Žolelių kampelis kvepia net tada, kai nežydi
Kvapniam sodui nebūtina rinktis vien žydinčių augalų. Žolelės šalia terasos dažnai būna dar praktiškesnės: jos kvepia nuo lapų, tinka maistui ir atrodo jaukiai.
Levandos geriausiai atsiskleidžia saulėje. Joms reikia lengvos, laidžios dirvos ir jokio perteklinio laistymo. Kai krūmeliai įšyla saulėje, aromatas pasklinda vos praeinant pro šalį. Tai vienas tų augalų, kurie prie terasos suteikia pietietišką, atostogų nuotaiką.
Mėtos – gaivus pasirinkimas, bet su charakteriu. Vos palietus lapus, pasklinda stiprus mentolio kvapas. Jos puikiai tinka prie lauko virtuvės, kepsninės ar vietos, kur geriama kava. Tačiau mėtas geriau sodinti į vazoną arba į žemę įkastą indą, nes jos labai greitai plinta.
Rozmarinas suteikia kitokį – dervingą, šiltą, šiek tiek kamparinį kvapą. Jis gražiai atrodo vazonuose ir puikiai tinka prie kepsninės, nes šakeles galima naudoti gaminant maistą. Tiesa, mūsų klimato sąlygomis rozmariną saugiau auginti vazone ir žiemai perkelti į šviesią, vėsią patalpą.
Kvapnūs krūmai sukuria sodą ilgam
Jei norisi ne vien sezoninio efekto, verta sodinti kvapnius krūmus. Jie reikalauja daugiau vietos, bet ilgainiui tampa sodo pagrindu.
Alyvos pradeda kvapų sezoną. Jų žiedų kekės gegužę pripildo sodą saldaus, labai atpažįstamo aromato. Alyvos geriausiai atrodo ten, kur turi vietos augti, o po žydėjimo verta pašalinti nužydėjusius žiedynus – taip krūmas kitąmet žydės tvarkingiau.
Jazminas, dažnai vadinamas darželiniu jazminu, žydi gegužės pabaigoje arba birželį. Jo balti žiedai vakare skleidžia stiprų, medaus ir gėlių aromatą. Tai vienas tų krūmų, kurie gali kvepėti taip intensyviai, kad aromatą pajusite net eidami pro šalį.
Istorinės rožės – pasirinkimas tiems, kurie mėgsta sodrų, senovinį rožių kvapą. Kai kurios jų kvepia ne tik saldžiai, bet ir vaisiškai ar prieskoniškai. Tokios rožės gražiausiai jaučiasi saulėtoje vietoje, derlingoje dirvoje ir ten, kur jų kvapas gali laisvai sklisti aplink poilsio zoną.
Kvapnus sodas nebūtinai turi būti didelis. Kartais pakanka vieno jazmino prie terasos, kelių levandų palei taką, vazono su mėtomis ir kelių saujų maceikos sėklų. Tada paprastas vakaras lauke tampa visai kitoks – lėtesnis, jaukesnis ir toks, kurio nesinori greitai baigti.
