Tik vienas ingredientas stiprioms šaknims: pelargonijų auginius galima sustiprinti tuo, ką turite virtuvėje

Vasaros viduryje balkonai, terasos ir palangės dažnai atrodo kaip mažos žydinčios scenos. Pelargonijos krauna žiedus vieną po kito, vazonai pilni spalvų, o kiemas ar balkonas pagaliau atrodo taip, kaip norėjosi dar pavasarį. Tačiau būtent šiuo metu daug kas pastebi ir kitą dalyką: kai kurie pelargonijų ūgliai pernelyg ištįsta, ima svirti, lūžta nuo vėjo arba tiesiog praranda gražią formą.

Gera žinia ta, kad tokių šakelių nebūtina išmesti. Iš jų galima pasidauginti naujų pelargonijų kitiems metams arba tiesiog užsiauginti papildomų augalų terasai, palangei ar sodybai. O kad auginiai lengviau prigytų, nebūtina iš karto pirkti specialių šaknų stimuliatorių. Kartais padeda paprastas ingredientas, kurį daugelis turi virtuvės spintelėje – maltas cinamonas.

Taip, tas pats cinamonas, kurį beriame į obuolių pyragą, košę ar kavą. Gėlininkai jį mėgsta ne dėl kvapo, o dėl natūralių antiseptinių savybių. Jis gali padėti apsaugoti šviežiai nupjautą augalo vietą nuo puvimo ir grybelių, o tai labai svarbu, kol auginys dar neturi šaknų.

Kodėl pelargonijų auginiai kartais neprigyja?

Pelargonijas dauginti iš auginių nėra labai sudėtinga, bet ir ne visada pavyksta iš pirmo karto. Dažniausia bėda – auginys pradeda pūti dar nespėjęs išleisti šaknų.

Taip nutinka todėl, kad nupjauta stiebo vieta yra tarsi atvira žaizda. Ji jautri drėgmei, bakterijoms, grybeliams ir per sunkiam, per šlapiam substratui. Jei auginys įkišamas į žemę neparuoštas, o vazonėlis dar ir perlaistomas, stiebas gali suminkštėti, patamsėti ir tiesiog sunykti.

Daugelis tokiu atveju galvoja, kad „pelargonija neprigijo“, nors iš tikrųjų problema dažnai būna ne pats augalas, o sąlygos. Auginiui reikia švaraus pjūvio, lengvos žemės, saikingo laistymo ir apsaugos nuo puvinio.

Štai čia ir praverčia cinamonas.

Cinamonas – paprasta apsauga pjūvio vietai

Maltas cinamonas turi natūralių antiseptinių savybių, todėl gali padėti apsaugoti šviežiai nupjautą augalo stiebo galą. Jis neveikia kaip stebuklingas šaknų „greitintuvas“, bet sukuria švaresnes sąlygas auginiui įsišaknyti.

Tai svarbus skirtumas. Cinamonas neprivers pelargonijos per naktį išleisti šaknų. Jis labiau veikia kaip apsauginis sluoksnis, kuris padeda sumažinti puvimo riziką. O jei auginys nepūva, jis turi daug daugiau šansų ramiai įsišaknyti.

Naudoti labai paprasta. Pirmiausia reikia pasiruošti sveiką pelargonijos šakelę. Ji turėtų būti tvirta, neperdžiūvusi, be ligų požymių ir ne per plona. Geriausia rinktis jauną, bet jau pakankamai sustiprėjusį ūglį.

Aštriomis žirklėmis ar peiliuku nukirpkite šakelę šiek tiek žemiau lapo mazgo. Apatinę dalį nuvalykite – pašalinkite apatinius lapus, kad jie vėliau nebūtų žemėje. Jei lapai liks po žeme, jie gali pūti.

Tada apatinį stiebo galą galima labai lengvai sudrėkinti vandeniu ir pavolioti cinamono milteliuose. Užtenka plono sluoksnio. Nereikia stiebo apklijuoti storu cinamono „paltu“ – per daug miltelių naudos neduos.

Po to auginys sodinamas į lengvą, purų substratą.

Jei norite, kad pelargonijos vazonuose ar loveliuose žydėtų iš tiesų įspūdingai, svarbiausia rinktis tokias trąšas, kurios skatina žiedų formavimąsi, o ne vien lapų augimą

Kokia žemė tinkamiausia?

Viena dažniausių klaidų – pelargonijų auginius sodinti į sunkią, šlapią, susmegusią žemę. Tokia žemė ilgai išlaiko drėgmę, o auginiui tai ne visada gerai. Kol nėra šaknų, per didelė drėgmė gali tapti ne pagalba, o problema.

Geriausia rinktis lengvą, orui laidų substratą. Tinka daigams skirta žemė, durpių ir perlito mišinys arba lengvesnis universalus substratas, pagerintas smėliu ar perlitu. Svarbiausia, kad vanduo neužsistovėtų.

Vazonėlio dugne turi būti skylutės. Jei jų nėra, vanduo kaupsis apačioje, o stiebas gali pradėti pūti. Tai ypač svarbu, jei auginius laikote ant palangės ar balkone, kur temperatūra keičiasi, o žemė džiūsta nevienodai.

Pasodinus auginį, žemę aplink jį švelniai prispauskite. Laistykite labai saikingai. Substratas turi būti drėgnas, bet ne permirkęs.

Kur laikyti auginius?

Pelargonijų auginiams reikia šviesios vietos, bet ne kaitrios tiesioginės saulės. Jei pastatysite juos ant pietinės palangės, kur vidurdienį kepina saulė, auginiai gali greitai nuvysti. Geriau rinktis šviesią, šiltą vietą, kur jie gaus daug šviesos, bet nebus svilinami.

Pirmosiomis dienomis auginys gali atrodyti šiek tiek pavargęs – tai normalu. Jis dar neturi šaknų, todėl negali pilnai pasiimti vandens iš žemės. Svarbiausia jo neperlaistyti iš gailesčio. Daugelis auginių pražūsta ne nuo sausros, o nuo per didelės meilės laistant.

Jei oras labai sausas, galima sukurti lengvą „šiltnamio“ efektą – uždengti vazonėlį permatomu maišeliu ar plastikiniu gaubtu, bet būtina kasdien pravėdinti. Jei viduje nuolat bus šlapia ir tvanku, puvinio rizika tik padidės.

Ar galima vietoje cinamono naudoti medų?

Kai kurie augintojai auginiams naudoja ir medų. Jis taip pat pasižymi antibakterinėmis savybėmis, yra tirštas, gerai prilimpa prie pjūvio vietos ir gali sudaryti apsauginį sluoksnį.

Metodas paprastas: nupjauto augalo galiuką galima labai plonai pamirkyti skystame meduje ir iš karto sodinti į substratą. Tik čia svarbu nepersistengti. Jei medaus bus per daug, jis gali pritraukti nepageidaujamų mikroorganizmų ar vabzdžių, ypač šiltoje ir drėgnoje aplinkoje.

Todėl pradedantiesiems cinamonas dažnai patogesnis: jis sausas, paprastai naudojamas, neapsunkina stiebo ir nepalieka lipnaus sluoksnio.

Vis dėlto nei cinamonas, nei medus nėra garantija, kad kiekvienas auginys prigis. Tai tik pagalbinės priemonės. Sėkmę lemia ir pats auginys, ir žemė, ir drėgmė, ir temperatūra, ir šviesa.

Kokius augalus dar galima bandyti taip dauginti?

Šis būdas tinka ne tik pelargonijoms. Cinamoną pjūvio vietai apsaugoti galima išbandyti ir su kitais augalais, kurie dauginami auginiais.

Pavyzdžiui, jį galima naudoti dekoratyvinėms begonijoms, kai kuriems kambariniams augalams, rozmarinui, mėtoms ar bazilikui. Žolelių auginiai dažnai įsišaknija gana lengvai, bet ir jiems svarbu, kad stiebas nepradėtų pūti.

Cinamonas taip pat praverčia sukulentams. Šių augalų auginiai prieš sodinimą dažnai paliekami apdžiūti, kad pjūvio vieta užsitrauktų. Lengvas cinamono sluoksnis gali padėti apsaugoti pjūvį ir sumažinti puvinio riziką.

Tačiau svarbu suprasti, kad skirtingi augalai turi skirtingus poreikius. Vieni mėgsta daugiau drėgmės, kiti turi gerai apdžiūti prieš sodinimą. Todėl metodą verta taikyti protingai, o ne viskam iš eilės.

Ko reikės norint pradėti?

Norint pasidauginti pelargonijų, tikrai nereikia sudėtingos įrangos. Užteks kelių paprastų dalykų:

• sveikų pelargonijų auginių,
  
• aštrių sodo žirklių arba švaraus peiliuko,
  
• šaukštelio malto cinamono,
  
• mažų vazonėlių su skylutėmis,
  
• lengvo ir puraus substrato,
  
• šiek tiek vandens ir kantrybės.

Labai svarbu, kad žirklės ar peiliukas būtų švarūs. Jei pjaunate nešvariu įrankiu, į pjūvio vietą galite pernešti ligų sukėlėjų, ir tuomet cinamonas jau ne visada išgelbės.

Auginį geriausia pjauti tada, kai augalas nėra suvargęs nuo karščio. Rytas arba vėlesnis vakaras tam tinka geriau nei kaitri popietė.

Pelargonijų genėjimas

Pagrindinės klaidos, dėl kurių auginiai žūsta

Pirmoji klaida – perlaistymas. Auginys dar neturi šaknų, todėl jis negali naudoti vandens taip, kaip suaugęs augalas. Jei žemė nuolat šlapia, stiebas gali pradėti pūti.

Antroji klaida – per sunkus substratas. Molinga, susmegusi ar ilgai drėgmę laikanti žemė auginiams netinka.

Trečioji klaida – per daug saulės. Žmonės dažnai galvoja, kad jei pelargonijos mėgsta saulę, tai ir auginiai turi stovėti karščiausioje vietoje. Bet ką tik pasodintas auginys dar silpnas, todėl tiesioginė kaitra jam gali būti per didelis stresas.

Ketvirtoji klaida – per didelis lapų kiekis. Jei ant auginio paliekama daug lapų, jis greičiau netenka drėgmės. Todėl apatinius lapus reikia pašalinti, o viršuje palikti tik kelis.

Penktoji klaida – nekantrumas. Kai kurie po savaitės ima traukti auginį iš žemės tikrinti, ar jau yra šaknų. To daryti nereikia. Taip galima nutraukti vos pradėjusias formuotis šakneles.

Kada suprasti, kad auginys prigijo?

Pirmas ženklas – auginys nebevysta ir išlieka tvirtas. Vėliau gali pasirodyti naujų lapelių. Tai geras signalas, kad augalas jau pradeda įsitvirtinti.

Paprastai pelargonijų auginiams prireikia kelių savaičių. Tikslus laikas priklauso nuo veislės, temperatūros, šviesos ir priežiūros. Jei po kurio laiko matote naują augimą, galite atsargiai pradėti laistyti šiek tiek reguliariau, bet vis tiek neperlieti.

Kai augalas sustiprėja, jį galima persodinti į didesnį vazoną arba laikyti iki kito sezono. Jei planuojate pelargonijas išsaugoti žiemai, joms reikės šviesios, vėsesnės vietos ir saikingos priežiūros.

Mažas virtuvės triukas, kuris gali išgelbėti auginius

Cinamonas nėra stebuklinga lazdelė, bet jis gali tapti labai naudingu pagalbininku. Jis padeda apsaugoti šviežią pjūvį, sumažinti puvimo riziką ir suteikti auginiui geresnį startą.

Pelargonijų dauginimas iš auginių turi ir labai malonų privalumą: iš vieno gražaus, stipraus augalo galite užsiauginti kelis naujus. Tai taupo pinigus, leidžia išsaugoti mėgstamą spalvą ir suteikia daug pasitenkinimo, kai iš mažos šakelės po kurio laiko užauga naujas žydintis kerelis.

Kartais sodininkystėje svarbiausi ne brangūs preparatai, o paprasti dalykai: švarus pjūvis, lengva žemė, saikingas laistymas ir šaukštelis cinamono iš virtuvės spintelės.

O tada belieka laukti. Pelargonijos moka atsilyginti kantrybe – ir dažniausiai tai padaro žiedais.