Tavo pomidorų lapai staiga pradėjo susisukti, vysti ar tapo keistai tamsūs? Ramiai – tai dar ne sezono pabaiga. Daug ką galima išgelbėti, jei reaguosi laiku. Liepa – lemiamas momentas. Sužinok, kodėl kilo „pomidorų drama“ ir kaip ją paversti laiminga pabaiga!
Pomidorų lapai vysta ar susisuka? Prieš pasiduodant padaryk vieną dalyką.
Tai turėjo būti idealus sezonas. Pasodinai pomidorų krūmus, palaistei, pastatei saulėje. Mintyse jau jauti šviežio pomidoro iš savo daržo kvapą ant sumuštinio.
Bet štai – lapai ima keistai suktis, vysti, ruduoja arba tarsi susisuka, lyg pomidorų krūmas būtų patyręs emocinį kalnelių važiavimą. Kas vyksta? Kodėl augalas, kurį taip rūpestingai prižiūrėjai, atrodo lyg norėtų palikti šį pasaulį?
Ir svarbiausia: ar jį dar galima išgelbėti?
Augalai auga pašėlusiu tempu, mezga vaisius, siurbia vandenį iš žemės be sustojimo ir kelia lapus į saulę. Ir būtent dabar, kai viskas turėtų eitis sklandžiai, gali prasidėti pirmieji krizės ženklai.
Vienas dažniausių ir labiausiai streso keliančių simptomų – lapai: susisukę, liūdnai nuleisti ar tiesiog primenantys nuvytusias salotas šaldytuvo dugne. Tokių požymių priežasčių yra nemažai, bet gera žinia ta, kad daugumą galima suvaldyti. Tik reikia reaguoti greitai.
Per daug – nesveika
Kartais lapai susisuka į charakteringus vamzdelius. Dažniausiai tai reakcija į stiprią liepos saulę – pomidorai, priešingai nei manoma, nėra kepimo karštyje mėgėjai.
Kai temperatūra viršija 30 laipsnių, jie bando apsisaugoti nuo vandens garavimo būtent susukdami lapus. Jei be to pastebi, kad dirva aplink juos sausa kaip paplūdimio smėlis, problema gali būti retas arba per menkas laistymas.
Jei lapai tampa tamsiai žali, stori, beveik riebūs liečiant, o dar ir pradeda suktis žemyn, tikriausiai per daug lepini pomidorus trąšomis – ypač jei jos turėjo daug azoto.
Tokiu atveju verta susilaikyti nuo tolesnio tręšimo ir gerai praplauti augalą vandeniu, kad iš žemės išsiplautų pertekliniai elementai.
Kartais problema visai kitoje pusėje
Jei laistai per dažnai, o dirva panaši į šlapią durpę, šaknys pradeda pūti ir augalas nebegali įsiurbti vandens, net jei jo netrūksta. Rezultatas – tie patys simptomai: nuvytę, be gyvybės lapai.
Kartais kaltos staigios orų permainos – karštos dienos ir vėsūs vakarai išmuša iš pusiausvyros net ir labiausiai užsigrūdinusį augalą.
Jei neseniai persodinai pomidorus, gali būti, kad pažeidei šaknis, ir jie dabar kenčia tylėdami. Augalas taip pat gali paprasčiausiai neturėti vietos – jei šaknys neturi kur plėstis, visa virš žemės dalis silpsta. Jei dirva greitai išdžiūsta, tai ženklas, kad metas didesniam vazonui.
Pomidorų ligos
Kartais atrodo, kad viskas gerai, o lapai vis tiek džiūsta ir susisuka. Tai gali būti grybelinė liga – pavyzdžiui, fitoftorozė – arba kenkėjų, kaip voratinklinės erkutės ar amarai, invazija. Jie dažnai nematomi plika akimi, tad verta apžiūrėti lapus iš apačios.
Jei matai voratinklius, mažus taškelius ar būrius smulkių vabzdžių – nelauk. Natūralūs purškalai iš česnako, dilgėlių arba ekologiški paruošti produktai gali išgelbėti situaciją, jei reaguosi laiku.
Gana netikėta susisukusių lapų priežastis gali būti tavo perdėtas rūpestingumas. Konkrečiai – per intensyvus vadinamųjų „vilkų“, t. y. šoninių ūglių, šalinimas. Jei tai darai didžiausiu karščiu arba nudraskai per daug lapų vienu metu, pomidoras gali „supykti“ ir parodyti tai susukdamas likusius lapus. Jam tai – stresas, o juk niekas nemėgsta, kai be įspėjimo nukerpami plaukai „ant pliko“.
Ką daryti, kai pomidorai pradeda sirgti?
Pirmiausia – stebėk. Ar dirva sausa ar permirkusi? Ar lapai standūs ir tamsiai žali, ar minkšti ir blyškūs? Ar augalas stovi saulėje visą dieną? Gal neseniai naudojai trąšas, kurios „paspartina augimą“? Suradusi kaltininką – veik.
Jei kaltas saulės karštis – padaryk pomidorams šiek tiek šešėlio. Net kelios valandos pusiau pavėsyje gali padaryti stebuklą. Jei trūksta vandens – laistyk ryte ir vakare, bet ne po truputį dažnai, o kartą – gausiai. Jei įtari pertręšimą – padaryk pauzę ir padėk vandeniui išplauti perteklių.
Svarbiausia – nenusivilk. Pomidoras – ne orchidėja – jis ištvers daug, o jei jam padėsi, su kaupu atsidėkos. Kartais pakanka vienos dienos šešėlyje, šlakelio vandens ir mažiau perdėto rūpesčio, kad lapai atsitiesų, o augalas grįžtų į gyvenimą.
