Užkandis prie vairo gali baigtis bauda: KET punktas, apie kurį daugelis Lietuvos vairuotojų net nesusimąsto

Rytinis skubėjimas, spūstis miesto gatvėse, o šalia vairuotojo – dar šiltas kavos puodelis ir pakeliui nusipirktas sumuštinis. Viena ranka laikomas vairas, kita siekiama maisto, o akys trumpam nukrypsta nuo kelio. Daugeliui tai atrodo visiškai įprasta situacija. Juk automobilis važiuoja lėtai, niekam netrukdoma, o kelios sekundės, skirtos kąsniui ar gurkšniui kavos, iš pirmo žvilgsnio negali sukelti didelių problemų. Tačiau Lietuvos kelių eismo taisyklės tokią situaciją vertina kiek kitaip, nei įsivaizduoja dalis vairuotojų.

Ar policijos pareigūnas gali sustabdyti ir nubausti žmogų, kuris vairuodamas valgo mėsainį, geria kavą ar iš maišelio traukia užkandžius? Trumpas atsakymas – tam tikromis aplinkybėmis taip. Nors Lietuvoje nėra atskiro draudimo, pagal kurį kiekvienas kąsnis prie vairo automatiškai reikštų baudą, vairuotojai privalo vengti veiksmų, nesusijusių su transporto priemonės valdymu. Būtent ši taisyklė tampa svarbi, kai užkandžiavimas pradeda trukdyti saugiai vairuoti.

Dar įdomiau tai, kad Lietuvos policijos pareigūnai jau anksčiau yra patvirtinę, jog praktikoje pasitaikė atvejų, kai vairuotojai buvo nubausti už valgymą ar net lūpų dažymąsi prie vairo. Tokios situacijos nėra kasdienės, tačiau jos paneigia įsitikinimą, kad automobilyje galima užsiimti bet kuo, jeigu rankose nelaikomas mobilusis telefonas.

Ar Lietuvos kelių eismo taisyklės draudžia valgyti vairuojant?

Lietuvos kelių eismo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Ši nuostata apima ne tik naudojimąsi telefonu, bet ir įvairias kitas veiklas, kurios gali blaškyti dėmesį. Valgymas, gėrimas, ant sėdynės padėto daikto ieškojimas ar bandymas pasiekti nukritusį daiktą – visa tai gali atitraukti vairuotojo dėmesį nuo situacijos kelyje.

Tačiau svarbu suprasti teisinį skirtumą. Naudojimuisi mobiliuoju telefonu rankomis nustatytas konkretus draudimas ir atskira atsakomybė, o maisto valgymas nėra įvardytas kaip savarankiškas pažeidimas su specialiai jam numatyta bauda. Todėl negalima teigti, kad kiekvienas vairuojantis ir užkandžiaujantis žmogus automatiškai pažeidžia įstatymą taip pat, kaip vairuotojas, neteisėtai naudojantis telefonu.

Vis dėlto jeigu dėl valgymo vairuotojas praranda dėmesį, nepakankamai kontroliuoja automobilį arba atlieka pavojingus manevrus, gali būti vertinama, ar jis pažeidė KET reikalavimus. Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriems nenumatyta atskira atsakomybė, nustatyta 10–12 eurų bauda. Tačiau jos taikymas priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju nustatomas ir įrodomas pažeidimas. Pats faktas, kad žmogus rankoje laikė sumuštinį, dar nereiškia, jog ši bauda būtinai bus paskirta.

Jeigu valgydamas vairuotojas padaro kitą pažeidimą, pavyzdžiui, nepraleidžia pėsčiojo, nepaiso šviesoforo signalo ar sukelia eismo įvykį, atsakomybė vertinama pagal konkrečius jo veiksmus ir jų pasekmes. Tokiais atvejais sankcijos gali būti gerokai didesnės nei už bendro pobūdžio taisyklių nesilaikymą.

Kava vienoje rankoje, vairas kitoje: kodėl pavojus didesnis, nei atrodo?

Didžiausia valgymo vairuojant problema yra ne pats maistas, o dėmesio paskirstymas. Žmogus vienu metu turi stebėti kelią, kitus automobilius, pėsčiuosius, šviesoforus ir kelio ženklus. Net trumpam nukreipus žvilgsnį ar užėmus ranką pašaline veikla, sumažėja galimybė laiku sureaguoti į netikėtą situaciją.

Tarkime, važiuojate miesto gatve 50 km/val. greičiu. Priekyje judantis automobilis staiga stabdo, o jūs tuo metu bandote iš popierinio maišelio ištraukti sumuštinį. Jeigu dėmesį nuo kelio atitraukiate vos dviem sekundėms, automobilis per tą laiką nuvažiuoja beveik 28 metrus. Tai atstumas, kurio gali pakakti, kad nepastebėtumėte stabdančio automobilio ar į važiuojamąją dalį žengiančio pėsčiojo. Ir čia dar neįskaičiuotas laikas, kurio prireikia pavojui pastebėti bei pradėti stabdyti.

Dar nemalonesnė situacija gali susiklostyti laikant karštos kavos puodelį. Užtenka staigiau stabdyti, kad dalis gėrimo išsilietų ant rankų ar drabužių. Instinktyvi reakcija į karštį gali būti staigus rankos atitraukimas, o tai tik dar labiau apsunkina automobilio valdymą.

Lietuvos transporto saugos administracija yra atkreipusi dėmesį, kad pašalinė veikla vairuojant turi realių ir kartais tragiškų pasekmių. Ištyrusi 29 eismo įvykius, 2020–2022 metais kilusius dėl vairuotojų pašalinės veiklos, institucija nustatė, kad juose žuvo 14 žmonių, o dar 40 buvo sužeista. Šie duomenys neapsiriboja valgymu – tarp priežasčių buvo naudojimasis telefonu, daiktų siekimas, bendravimas su keleiviais ir kiti dėmesį blaškantys veiksmai. Tačiau jie aiškiai parodo, kodėl net iš pirmo žvilgsnio nekalti įpročiai gali būti pavojingi.

O jeigu automobilis stovi spūstyje arba prie raudono šviesoforo?

Čia vairuotojai dažnai suklysta manydami, kad jeigu automobilis nejuda, galima atsipalaiduoti ir užsiimti kitais darbais. Tačiau sustojimas prie raudono šviesoforo ar spūstyje nėra tas pats, kas automobilio pastatymas stovėjimo vietoje.

Prie šviesoforo vairuotojas vis dar dalyvauja eisme ir privalo stebėti aplinką. Bet kurią akimirką gali įsijungti leidžiamasis signalas, pajudėti priekyje stovėję automobiliai arba šalia atsirasti pėsčiasis. Todėl tokioje situacijoje pradėti išpakuoti maistą, ieškoti servetėlių ar tvarkyti ant kelių padėtą dėžutę nėra geras sprendimas.

Dar svarbiau tai, kad net ir automobiliui stovint spūstyje gali tekti staigiai sureaguoti. Pavyzdžiui, priekyje važiuojantis automobilis gali pradėti riedėti atgal, o gretimoje juostoje persirikiuojantis vairuotojas – netikėtai priartėti. Jei tuo metu abi jūsų rankos užimtos maistu, išvengti susidūrimo bus gerokai sunkiau.

Visai kita situacija, kai sustojate leistinoje stovėjimo vietoje, pasirūpinate, kad automobilis saugiai stovėtų, ir tik tuomet pradedate valgyti. Toks pasirinkimas leidžia ramiai pavalgyti nebandant vienu metu stebėti eismo. Ypač tai aktualu ilgesnėse kelionėse, kai vairuotojas jaučia alkį ar nuovargį.

Nereikėtų pamiršti ir keleivių. Jeigu šalia sėdintis žmogus valgo ar geria, savaime tai nėra problema, tačiau jis neturėtų blaškyti vairuotojo, nuolat prašyti kažką paduoti arba trukdyti valdyti automobilį. Už saugų vairavimą pirmiausia atsako vairuotojas, todėl jam svarbu pačiam nuspręsti, kada bet kokia pašalinė veikla pradeda kelti pavojų.

Ką daryti, jeigu kelionė ilga, o sustoti nėra kada?

Dalis vairuotojų, ypač kasdien įveikiančių didesnius atstumus, maitinimąsi automobilyje laiko būtinybe. Kurjeriai, prekybos atstovai ar žmonės, kurie daug laiko praleidžia kelyje, ne visada turi galimybę pietauti įprastu laiku. Tačiau net ir tokiu atveju verta planuoti trumpas pertraukas, užuot bandžius valgyti vairuojant.

Jeigu laukia ilgesnė kelionė, geriausia iš anksto numatyti vietą, kurioje galėsite sustoti. Degalinėse, pakelės poilsio aikštelėse ir kitose saugiose stovėjimo vietose dažniausiai užtenka kelių minučių, kad ramiai užkąstumėte ir atsigertumėte. Tai gali būti naudinga ne tik dėl eismo saugumo, bet ir dėl savijautos, nes trumpa pertrauka suteikia progą pajudėti ir pailsinti akis.

Svarbu ir tai, kokį maistą vežatės automobilyje. Karštus gėrimus geriau laikyti sandariuose, tam pritaikytuose puodeliuose, o ne atviruose induose. Maisto pakuotės, plastikiniai buteliai ar kiti daiktai neturėtų būti paliekami taip, kad galėtų nuriedėti į vairuotojo kojų zoną. Po pedalais patekęs daiktas gali sutrukdyti tinkamai stabdyti ar valdyti automobilį, todėl salono tvarka tiesiogiai susijusi su saugumu.

Jeigu kelionėje pasijuntate labai alkani, pavargę ar pradedate sunkiai susikaupti, neverta tikėtis, kad keli kąsniai važiuojant išspręs problemą. Geriau surasti saugią vietą sustoti, pavalgyti ir, jei reikia, trumpai pailsėti. Ypač atsargūs turėtų būti vairuotojai, kuriems dėl sveikatos būklės būtina reguliariai maitintis arba stebėti gliukozės kiekį kraujyje.

Taigi ar Lietuvoje galima gauti baudą už valgymą prie vairo? Taip, tam tikromis aplinkybėmis atsakomybė galima, jeigu nustatomas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tačiau vien valgymui nėra numatyta atskira automatiškai taikoma bauda. Todėl tiek teiginys, kad valgyti vairuojant visiškai draudžiama, tiek įsitikinimas, kad už tai niekada negalima būti nubaustam, būtų netikslūs.

Galiausiai svarbiausias klausimas neturėtų būti vien baudos dydis. Kelių policijos pareigūnai jau ne kartą priminė, kad vairuotojas privalo visą dėmesį skirti eismui, o ne pašaliniams užsiėmimams. Vienas neatsargus judesys siekiant kavos, sumuštinio ar nukritusios servetėlės gali kainuoti gerokai daugiau nei keliolikos eurų bauda. Todėl geriausia taisyklė labai paprasta: automobilį vairuokite, o maistui skirkite kelias minutes saugiai sustoję.