Nors bedarbio išmokos ir socialinės kompensacijos turėtų padėti sunkumus patiriantiems žmonėms, realybė rodo, kad dalis finansiškai gerai apsirūpinusių asmenų taip pat naudojasi šia parama. Nekilnojamojo turto savininkai ir asmenys su dideliais piniginiais rezervais Lietuvoje gauna ne tik bedarbio išmokas, bet ir kompensacijas už šildymą bei kitas socialines išmokas.
Nedarbo išmokos – socialinė garantija ar lengvas būdas gauti pajamas?
Nedarbo draudimo išmokos Lietuvoje skirtos žmonėms, praradusiems darbą ir laikinai negalintiems rasti naujos darbo vietos. Tačiau vis dažniau viešumoje ir socialinėje erdvėje pasigirsta kalbos, kad ši parama ne visada skiriama tiems, kuriems ji iš tikrųjų reikalinga. Pavyzdžiui, net ir žmonės, turintys po kelis nekilnojamojo turto (NT) objektus ar dideles santaupas banko sąskaitose, vis tiek gauna išmokas iš valstybės.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) fiksuoja vis daugiau atvejų, kai žmonės su turtingu turtiniu fondu registruojasi kaip bedarbiai ir gauna ne tik bedarbio išmokas, bet ir kompensacijas už komunalines paslaugas, įskaitant šildymą. Valstybės institucijos pripažįsta, kad ši situacija yra sisteminė problema, reikalaujanti reformų ir griežtesnės kontrolės.
Problemos esmė
Vienas iš esminių problemos aspektų – nedarbo išmokų sistema neskaičiuoja asmens turto, įvertinamos tik pajamos. Bedarbiais užsiregistravę asmenys gali turėti nemažą nekilnojamąjį turtą – butus, namus ar komercines patalpas, iš kurių galimai gauna pajamų (neoficialių ir oficialių), bet jei formaliai nėra darbo sutarties, jie turi teisę pretenduoti į bedarbio išmokas.
Viena populiari schema – asmenys, turintys nekilnojamąjį turtą, kurį nuomoja, gauna pajamas iš nuomos, bet jas slepia arba formaliai užregistruoja, kad pajamos yra minimalaus dydžio, kas leidžia jiems išlaikyti teisę į nedarbo išmokas. Tokiu būdu, net turintys dideles pajamas iš kito šaltinio, šie žmonės iš valstybės gauna išmokas kaip bedarbiai.
SADM pripažįsta, kad ši schema išlieka viena iš dažniausiai naudojamų ir sunkiai sustabdomų dėl esamos reguliavimo spragos – šiuo metu nedarbo išmokų skyrimas nepriklauso nuo turto, o tik nuo to, ar asmuo turi oficialiai registruotą darbo sutartį.
Kompensacijos už šildymą – ir turtingiems
Dar viena iššūkį kelianti situacija – kompensacijos už šildymą. Kai kurie NT savininkai, turintys kelis butus ar namus, taip pat gauna kompensacijas už šildymo išlaidas. Net jei turtas nėra vienintelis ir asmuo galimai turi santaupų, kompensacijos dažnai skiriamos remiantis deklaruojamomis pajamomis, o ne viso turto verte.
Daug kas piktinasi, kad žmonės, turintys didelius namus ar kelis butus, gauna kompensacijas už šildymą, nors realiai jų finansinė padėtis yra kur kas geresnė nei vidutinės šeimos. Kompensacijų sistema reikalauja kardinalios pertvarkos, kad būtų atsižvelgiama ne tik į pajamas, bet ir į turimą turtą.
Lietuvos savivaldybės, atsakingos už kompensacijų skyrimą, pripažįsta, kad esama sistema leidžia tam tikriems asmenims gauti paramą, nors realiai jiems ji nėra reikalinga. Tačiau dėl biurokratinių kliūčių, kai kurie asmenys su dideliu turtiniu fondu vis tiek patenka į paramos gavėjų sąrašą.
Piktnaudžiaujama visa paramos sistema
Socialinės apsaugos sistemos tikslas – padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos, tačiau kai kurie asmenys naudojasi sistemos trūkumais ir gauna išmokas ar kompensacijas, net jei jų turtinė padėtis yra stabili.
Sistema turi būti sąžininga visiems. Negalima toleruoti atvejų, kai žmonės, turintys daugiau nei vieną NT objektą, gauna tas pačias išmokas kaip ir tie, kurie realiai neturi už ką nusipirkti maisto ar sumokėti mokesčių už komunalines paslaugas.
Nedarbo išmoką gauna asmenys, kurie mokėjo mokesčius ir turi 1 m. Stažą per 30 mėn. Kokias nesamones čia rašote. Jei tik nuomos veikla užsiimti, tai negausi jokios bedarbio išmokos.
Atsipeikėk Lailute. Nuomos veiklos neregistruoji ir mokesčių nemoki 😀 Tada ir išmokas gauni ir viską ką tik nori 😀
Pavyzdys-Žemaitaitis,turintis nekilnojamąjį turtą Turkijoje, Brazilijoje bei,berods, keturių bendrovių akcijų,iš kurių per mėnesį turi apie 5 tūkst.eurų pajamų,didžiulį namą Vilniuje, ėmė 1222 eurų bedarbio išmoką.Toks „bedarbis”, yra patyčios iš tikrų,vargstančių bedarbių.
Tai tie kas negauna kas visiems priklausytu gal dirbdami ir mokęsčiu mažiau gali susimokėti? Nes kaip ir susimoka jau nemenkus mokęsčius. Vnž kalbama, kad pagrindinė problema jog bedarbiai nemoka arba slepia mokęsčius. Tai pirmiausia turi sukontroliuoti teisinga mokęsčių mokėjima, ko nesugeba dešimtys institucijų. Tai visas jas atlesiti arba pertvarkyti reikia, o ne viską perkelti ant sąžiningai užsidirbusių ir kelis NT turinčių žmonių.
Tai savivaldybes aplaidumas, jei nesukontroliuoja turimo turto, viskas registre gi yr. Gal kai ka praleidzia pro pirstus, plauna pinigus. Db nenuslepsi viskas kompiuterizuota, ne taip kaip ansciau, popieriniai variantai buvo.
Aš tik grupę, vienošo ir puse iš biržos gaunu jokių kompensacijų net neduoda už malkas net negavau nes gyvenu nuosavam name o jie matai turtingi ir gauna o čia galvoji iš kur dar gauti