Saulė prabudo ir išsiveržė galingas X klasės Saulės žybsnis – galingiausios Saulės žybsnių klasės žybsnis. Įvykis prasidėjo Saulės dėmių srityje AR3869 ir išsivystė per valandą, o piką pasiekė spalio 24 d. 03:57 val. GMT. Ekstremali išsiveržimo spinduliuotė sukėlė trumpųjų bangų radijo transliacijas Australijoje ir Pietryčių Azijoje.
Išsiveržimą lydėjo vainikinės masės išsiveržimas (CME) – plazmos ir magnetinio lauko pliūpsnis. Heliofizikė Sarah Haussil pažymėjo, kad „kaip ir tikėtasi, sugrįžus aktyvumui iš daugelio regionų, sugrįžo ir didelis Saulės žybsnių aktyvumas. AR3869 šiandien su dideliu CME kiekiu nusitaikė tiesiai į X3.3 žybsnį. Artimiausiomis dienomis šiuos regionus reikės stebėti, nes jie sukasi į vakarus ir atsigręžia į Žemę“.
Kai vainikinės masės išmetimai pasiekia Žemę, jie gali sukelti geomagnetines audras, dėl kurių iki vidutinių platumų nusidriekia įspūdingos šiaurės pašvaistės. Tačiau dėl išsiveržimo metu Saulėje esančios dėmės vietos mažai tikėtina, kad didelė vainiko masės išmetimo dalis paveiks Žemės infrastruktūrą. Tačiau, kadangi šio CME modelis dar tik kuriamas, negalime tvirtai teigti, kad Žemė negaus bent „žvilgančio smūgio“.
Heliofizikai, kosminių orų stebėtojai ir auroros medžiotojai atidžiai stebės AR3869. Per kelias ateinančias dienas Saulės dėmių regionas pasisuks į „smūgio į Žemę zoną“, todėl bet koks tuo metu išsiskiriantis vainikinės masės išsiveržimas bus labiau tikėtinas ir stipriau smogs Žemei. AR3869 nėra vienintelė – kelios didelės Saulės dėmės taip pat skrieja netoli pietrytinio Saulės pakraščio, todėl artimiausiomis dienomis galime sulaukti dar didesnio Saulės aktyvumo.
Saulės žybsniai – tai sprogimai Saulės paviršiuje, kurių metu išspinduliuojami stiprūs elektromagnetinės spinduliuotės pliūpsniai. Šie žybsniai įvyksta, kai Saulės atmosferoje susikaupia magnetinė energija ir greitai išsiskiria. Jie skirstomi pagal intensyvumą, o X klasės žybsniai yra patys stipriausi. M klasės žybsniai yra 10 kartų silpnesni už X klasės, o po jų seka C klasės žybsniai, kurie yra 10 kartų silpnesni už M klasės žybsnius. B klasės raketos yra 10 kartų silpnesnės už C klasės, o A klasės raketos, 10 kartų silpnesnės už B klasę, paprastai neturi pastebimo poveikio Žemei.
Po X klasės Saulės žybsnio virš Australijos ir pietryčių Ramiojo vandenyno, kurį išsiveržimo metu apšvietė Saulė, buvo užfiksuoti trumpųjų radijo bangų nuostoliai. Tokie trumpųjų radijo bangų nuostoliai nėra neįprasti tokių įvykių metu ir yra intensyvaus rentgeno spindulių ir ekstremalios ultravioletinės spinduliuotės pliūpsnio metu skleidžiamos spinduliuotės rezultatas.
Saulės žybsnių spinduliuotė keliauja link Žemės ir pasiekusi ją jonizuoja viršutinius atmosferos sluoksnius. Dėl šios jonizacijos padidėja atmosferos tankis, o tai turi įtakos aukšto dažnio trumpųjų bangų radijo signalams, naudojamiems tolimajam ryšiui. Šioms radijo bangoms keliaujant per elektringus, jonizuotus sluoksnius, dėl dažnesnių susidūrimų su elektronais jos praranda energiją, todėl radijo signalai gali susilpnėti arba net visiškai sugerti.