Bulvės jau seniai yra vienas pagrindinių maisto produktų Lietuvoje. Jas verdame, kepame, gruzdiname, ruošiame bulvių košes, cepelinus, kugelį ar paprastus bulvinius blynus – tai neatsiejama mūsų kulinarinio paveldo dalis. Lengvai prieinamos, nebrangios ir maistingos – bulvės atrodo kaip idealus pasirinkimas kasdieniam stalui.
Tačiau, nepaisant savo populiarumo, bulvės turi ir tamsiąją pusę, apie kurią žino nedaugelis. Tam tikromis sąlygomis bulvės gali tapti nuodingos ir net pavojingos gyvybei. Medicinoje yra dokumentuotų atvejų, kai žmonės apsinuodijo ar net mirė dėl netinkamai laikytų ar vartotų bulvių.
Šis straipsnis nėra skirtas gąsdinimui – veikiau kaip perspėjimas, kad net įprasti natūralūs maisto produktai gali kelti grėsmę, jei neįvertinsime jų paruošimo ir laikymo svarbos. Aptarsime mažai žinomus mokslinius faktus apie bulvių keliamą pavojų – jų nuodingas medžiagas, apsinuodijimo požymius ir saugų vartojimą.
Pirmiausia verta prisiminti, kodėl bulvės laikomos vertingu maistu. Jos yra puikus sudėtingų angliavandenių šaltinis, turi mažai riebalų, bet daug vitaminų ir mineralų. Viena vidutinio dydžio bulvė (apie 150 gramų) turi apie 27 gramus angliavandenių, 3 gramus baltymų, 28 % rekomenduojamos vitamino C paros normos bei kalio, vitamino B6, geležies, magnio ir skaidulų.
Be to, bulvėse randama antioksidantų – flavonoidų ir karotenoidų – kurie prisideda prie širdies bei imuninės sistemos sveikatos. Tačiau net ir toks maistingas produktas gali kelti pavojų, jei laikomas ar paruošiamas netinkamai. Ilgai laikomos ar pažaliavusios bulvės gali sukaupti pavojingų natūralių toksinų.
Kas daro bulves pavojingomis?
Pagrindinis kaltininkas – solaninas, natūralus nuodas, kurį gamina pačios bulvės.
Solaninas: nuodinga medžiaga bulvėse
Bulvės priklauso Solanaceae (bulvinių) augalų šeimai – tai ta pati grupė, kuriai priklauso ir pomidorai, ir baklažanai. Šios šeimos augalai natūraliai gamina glikoalkaloidus – apsauginius junginius nuo kenkėjų. Vienas žymiausių glikoalkaloidų yra solaninas – nuodinga medžiaga, kuri kaupiasi bulvės daiguose, pažaliavusioje odoje ir aplink ją.
Per didelis solanino kiekis gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, galvos skausmą, dezorientaciją ir, itin retais atvejais, net mirtį. Būtent todėl bulvių laikymas šviesoje, ilgas jų sandėliavimas ar daigų nepašalinimas prieš virimą gali padaryti įprastą produktą pavojingu sveikatai.
Toliau skaitykite kitame puslapyje.
Parašyti komentarą