Mėgstate žuvį? Tada jūs kaip tik čia. Žuvys, kurios sugeria toksinus kaip kempinė. Lietuviai jas vis dar valgo

Mitybos specialistai ir gydytojai rekomenduoja žuvį valgyti reguliariai – bent kartą per savaitę. Tai gausus nesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, taip pat vitamino D šaltinis, kurio mums ypač trūksta žiemą. Deja, lietuviai vis dar valgo žuvį, kuri yra pigi, bet su sveika mityba turi mažai ką bendro. Daugelis mūsų šalyje populiarių žuvų rūšių tarsi kempinė sugeria pesticidus ir teršalus, tokius kaip švinas ir gyvsidabris. Sužinokite, kokių žuvų vengti.

Kaip toksinai žuvyje gali paveikti mūsų sveikatą?

Priklausomai nuo aplinkos, kurioje jos gyvena, žuvyse gali nusėsti kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, dioksinų, polichlorintų bifenilų, pesticidų ir sunkiųjų metalų. Ypač didelis jų kiekis aptinkamas užterštuose vandenyse, įskaitant jūras ir vandenynus. Ekspertai įspėja, kad toksinų koncentracija yra didesnė mėsėdžių žuvų rūšių, kurios gyvena daugelį metų ir kaupia teršalus, organizmuose.

Ilgainiui tokių žuvų valgymas gali paveikti mūsų nervų sistemą, sukelti endokrininės sistemos sutrikimų, taip pat virškinimo ir virškinimo sutrikimų.

Europos Sąjunga nustatė parduotuvėse parduodamose žuvyse esančių teršalų leistinas normas, tačiau sunku patikrinti, ar kiekviena žuvis buvo nuodugniai ištirta. Todėl geriau vengti tų žuvų rūšių, kuriose yra daugiausiai kenksmingų medžiagų.

Ūkiuose auginamos lašišos

Lašiša yra viena populiariausių žuvų Lietuvoje. Ji pasižymi švelnia ir skania mėsa. Tai riebi žuvis, kurioje gausu vitamino D, jodo ir omega-3 rūgščių. Deja, išaugintoje lašišoje gali būti daug teršalų: pesticidų, dioksinų ir polichlorintų bifenilų. Gyvendamos fermų baseinuose jos taip pat rizikuoja pasisavinti parazitus ir išmatas. Todėl vietoj išaugintos Atlanto vandenyno lašišos daug geriau pirkti laukinę lašišą. Joje yra daugiau vertingų maistinių medžiagų ir ji nėra taip veikiama toksiškų medžiagų.

Pangasija

Pangasija greitai auga ir pasiekia didelį dydį – tai lemia genetiniai deriniai bei veisimui naudojami augimo hormonai. Dėl veisimo efektyvumo ji yra viena pigiausių žuvų pasaulyje. Deja, ji gaudoma užterštoje Vietnamo upėje, o ten esantys pramoniniai ūkiai taip pat kelia pavojų, kad žuvis gali būti užkrėsta parazitais. Verta žinoti, kad amerikiečiai pangasiją įtraukė į juodąjį sąrašą kaip draudžiamą produktą – mėginiuose nustatyta viršyta sunkiųjų metalų ir gyvsidabrio riba. Pangasijų mėsoje taip pat trūksta vertingų omega-3 riebalų rūgščių.

Tunas

Tunas pasižymi itin skania mėsa, kurioje yra visaverčių baltymų. Deja, ši žuvis gyvena iki 30 metų ir gali sverti iki 350 kg. Per šį laiką ji sukaupia toksinių medžiagų, visų pirma gyvsidabrio, kuris jos organizme virsta metilgyvsidabriu. Dėl šios priežasties tunas ypač pavojingas nėščioms moterims ir mažiems vaikams. Šioje žuvyje taip pat yra didelis kiekis histamino, kuris gali sukelti alergines reakcijas.

Tilapija

Tilapija gana populiari dėl skanios ir švelnios mėsos. Deja, kaip ir Pangasija, ji auginama užterštuose vandens telkiniuose. Jūros tyrimų instituto tyrimų duomenimis, tilapijoje yra didžiausia kadmio, gyvsidabrio ir švino koncentracija. Be to, joje nepalankus omega-3 ir omega-6 rūgščių santykis, todėl jos mityboje geriau vengti.

Karališkosios skumbrės

Skumbrė, kaip ir tunas, ypač linkusi kaupti gyvsidabrį (todėl geriau rinktis atlantinę skumbrę, kuri yra daug mažiau užteršta). Jos mėsoje taip pat yra natūraliai esančių medžiagų, kurios, veikiamos bakterijų, virsta nuodingais junginiais. Dėl šios priežasties skumbrę reikia užšaldyti iš karto po jos sumedžiojimo. Netinkamai laikant rizikuojama apsinuodyti maistu.

Rūkytos skumbrės ypač populiarios Lietuvoje. Tačiau ją reikėtų vartoti ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Rūkymo metu susidaro policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), kurie yra labai kancerogeniški.