Ilgesnis nei devynių valandų nakties miegas gali būti susijęs su pažintinės veiklos pablogėjimu – tai rodo naujas Teksaso sveikatos universiteto San Antonijuje tyrimas. Kaip nurodoma tyrime, šiuo metu vis labiau pripažįstama, kad miegas yra gyvybiškai svarbus fiziologinis procesas, būtinas smegenų sveikatai. Skirtingi tyrimai parodė, kad tiek sveiko, tiek patologinio senėjimo metu pasireiškia miego trukmės ir ritmo pokyčiai.
Tokie miego sutrikimai didina pažintinių sutrikimų ir Alzheimerio ligos riziką. Naujajame tyrime mokslininkai nagrinėjo, ar žmonės, kenčiantys nuo depresijos, patiria miego trukmės pokyčius, turinčius įtakos pažintinei funkcijai.
Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes:
- Be depresijos simptomų ir nevartojantys antidepresantų;
- Su depresijos simptomais ir be vaistų;
- Vartojantys antidepresantus be simptomų;
- Su depresijos simptomais ir vartojantys vaistus.
Tyrimo metu nustatyta, kad ilgai miegantys asmenys turėjo žemesnį bendros pažintinės funkcijos lygį, ypač tie, kurie jautė depresijos simptomus – nepriklausomai nuo to, ar vartojo vaistus. Silpnesni, bet vis tiek reikšmingi poveikiai pastebėti ir tarp dalyvių, nejautusių depresijos simptomų.
Tuo tarpu asmenims, kurie vartojo antidepresantus, bet neturėjo depresijos simptomų, reikšmingų ryšių nebuvo nustatyta.
Miegas gali būti koreguojamas rizikos veiksnys
Remdamiesi duomenimis, tyrėjai padarė išvadą, kad miego trukmės ir pažintinių gebėjimų ryšys yra ryškesnis tarp žmonių, turinčių depresijos simptomų – nepriklausomai nuo medikamentų vartojimo.
„Tie, kurie daug miega, dažniau rodo depresijos požymius“, – aiškina Vanessa Young, Teksaso sveikatos universiteto Glenn Biggs Alzheimerio ir neurodegeneracinių ligų instituto klinikinių tyrimų projektų vadovė.
„Miegas gali būti modifikuojamas rizikos veiksnys, lemiantis pažinimo sutrikimų vystymąsi depresija sergantiems žmonėms“, – priduria ji.
Pasak tyrimo autorės, instituto direktorės Sudhos Seshadri,
„Ilgas miegas, bet ne trumpas, siejamas su bendru pažinimo funkcijų silpnėjimu bei konkrečių gebėjimų – atminties, vizualinio suvokimo ir vykdomųjų funkcijų – pablogėjimu. Šie ryšiai buvo stipresni tarp depresijos simptomus turinčių žmonių, nepriklausomai nuo to, ar jie vartojo antidepresantus.“
Reikia tolesnių tyrimų
Tyrėjai padarė išvadą, kad būtina atlikti ilgalaikius, plataus masto ir kelių metodų pagrindu grindžiamus tyrimus, kad būtų galima geriau suprasti ryšį tarp miego sutrikimų ir pažintinių funkcijų pokyčių laikui bėgant.
Parašyti komentarą