Rugsėjo 21 d., šeštadienį, 14.00 val. Kauno „Žalgirio“ arenos ekspozicinėje erdvėje prie Amfiteatro atidaroma unikali paroda „Nepatyręs nesupras“. Ši paroda yra kūrybinio proceso, kuriame bendradarbiauta su 10 skirtinguose Lietuvos miestuose gyvenančių ir demenciją turinčius asmenis globojančių moterų, dalis.
Paroda lankytoją kviečia pažinti asmens, besirūpinančio demenciją turinčiu artimuoju, kasdienybę, kurioje kyla įvairių situacijų, minčių ir jausmų. Paroda – tarsi akistata su patirtimi, kurioje skleidžiasi globėjo ryšys su artimuoju, nujaučiama sprendimo globoti kaina, ieškoma būdų, kaip globėjui išsaugoti tapatybę ir pasirūpinti savimi. Išryškėja su pareiga globoti susidūrusio žmogaus lūkesčiai sau, aplinkai ir platesnei visuomenei.
Paroda veiks tik dvi dienas – 2024 m. rugsėjo 21-22 d.
Rugsėjo 21 d., šeštadienį, 14.00 val. Kauno „Žalgirio“ arenos ekspozicinėje erdvėje prie Amfiteatro atidaroma unikali paroda „Nepatyręs nesupras“. Ši paroda yra kūrybinio proceso, kuriame bendradarbiauta su 10 skirtinguose Lietuvos miestuose gyvenančių ir demenciją turinčius asmenis globojančių moterų, dalis.
„Paroda „Nepatyręs nesupras“ – demenciją turinčius asmenis globojančiųjų tylus liudijimas, kurio tikslas – truputį praskleisti visuomenės supratimą, ką reiškia globoti tokią būklę turinį asmenį“. Rūpesčio artimuoju kasdienybė – kelionė prisisunkusi praradimo, užsitęsusio gedėjimo, prasmės ir laimės paieškos. sako parodos kuratorė Ieva Petkutė – meno tyrėja, asociacijos „Demencija Lietuvoje“ steigėja ir vadovė.
Paroda sukurta procese, kuris remiasi dalyvaujamojo tyrimo praktika vad. „Fotovoice“. Jo metu fotografija yra pasitelkiama tyrinėti kasdienę žmogaus patirtį. Fotografija, kaip medija, suteikia galimybę užfiksuoti ir tyrinėti patirtis ir jų poveikį, dažnai atskleidžiant dalykus, kurie yra subtilūs ir sunkiai nusakomi žodžiais. Individualus procesas, fotografuojant ir atrenkant fotografijas, diskutuojant, kuriant tekstinius jų pasakojimus, įsiterpia į bendruomeninį, vykstantį kartu su kitais, panašią patirtį turinčiais žmonėmis. Procese skleidžiasi patirtys, kurios tuo pačiu metu yra ir unikalios, ir panašios.
Parodą „Nepatyręs nesupras“ sudaro dešimties įvairiose Lietuvos vietovėse (Vilniuje, Kaune, Trakų, Ignalinos, Biržų rajonuose, Vilkaviškyje, Jonavoje) gyvenančių moterų, globojančių savo artimuosius, fotografijos ir jas lydintys pasakojimai bei fotografo Remio Ščerbausko sukurti moterų portretai.
Paroda lankytoją kviečia pažinti asmens, besirūpinančio demenciją turinčiu artimuoju, kasdienybę, kurioje kyla įvairių situacijų, minčių ir jausmų. Paroda – tarsi akistata su patirtimi, kurioje skleidžiasi globėjo ryšys su artimuoju, nujaučiama sprendimo globoti kaina, ieškoma būdų, kaip globėjui išsaugoti tapatybę ir pasirūpinti savimi. Išryškėja su pareiga globoti susidūrusio žmogaus lūkesčiai sau, aplinkai ir platesnei visuomenei.
Parodos renginiai
2024 m. rugsėjo 21 d.
- 14.00 val. Parodos „Nepatyręs nesupras“ atidarymas. Dalyvauja parodos rengėjai, dalyviai.
- 15.00-16.30 val. Diskusija „Požiūris į demenciją ir žmogaus teisės Lietuvoje“.
Dalyvauja Monika Ošmianskienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė, Ingrida Zurlytė, Pasaulio sveikatos organizacijos biuro vadovė Lietuvoje, Vida Stokienė ir Viktorija Šimanauskienė, globojančios Vidos vyrą ir Viktorijos tėtį Vladą, Austėja Dapkutė, gydytoja, neurologijos rezidentė. Diskusiją moderuoja Žydrė Gedrimaitė.
- 16.30 val. Vaivos Paukštės šiuolaikinio šokio performansas.
2024 m. rugsėjo 22 d.
- Kas valandą (13.00, 14.00, 15.00, 16.00 ir 17.00) vyks nemokamos ekskursijos su parodos dalyvėmis.
Apie demenciją:
- Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Demencijai, kaip sindromui, būdingas tam tikras rinkinys simptomų, kurie randasi dėl galvos smegenų pakitimų. Demencija paveikia mąstymą, elgesį, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis – visa tai turi įtakos asmens įprastam buitiniam ir profesiniam gyvenimui.
- Lietuvoje demencijos diagnozę turi 41,5 tūkst. demenciją turinčių asmenų (Higienos institutas, 2023). Numatoma, kad šis skaičius iki 2050 m. išaugs iki maždaug 81 tūkst. (Lancet, 2022).
- Demencija nėra įprasto senėjimo dalis, bet rizika išvystyti demenciją didėja su amžiumi.
- Demencija yra pagrindinė negalios priežastis tarp vyresnio amžiaus asmenų pasaulyje ir viena iš pagrindinių mirties priežasčių bendroje populiacijoje (PSO, 2024).
- Demencijos riziką didina su gyvensena susiję veiksniai, tokie kaip: ribotos galimybės lavintis, klausos praradimas, aukštas MTL-cholesterolis, depresija, galvos smegenų trauma, fizinio aktyvumo stoka, cukrinis diabetas, rūkymas, aukštas kraujospūdis, nutukimas, nesakingas alkoholio vartojimas, socialinė izoliacija, oro tarša ir regos praradimas. Atliepus šiuos rizikos veiksnius net iki 45 proc. demencijos atvejų galima išvengti ar pavėlinti (Lancet, 2024).
- Didžiąją dalį globos ir slaugos paslaugų demenciją turintiems asmenims Lietuvoje suteikia šeimos.
- Daugiau nei du trečdaliai demenciją turinčių asmenų yra moterys, moterys taip pat dažniausiai yra demenciją turinčių asmenų globėjos. Tai turi poveikį jų sveikatai, gerovei, saviraiškos galimybėms ir pajamoms.
Pranešimą rengė asociacija „Demencija Lietuvoje“
