Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, oro tarša kasmet pasaulyje nusineša apie 7 milijonus gyvybių. Labiausiai pažeidžiamos – smulkiosios kietosios dalelės (PM2.5), kurios dėl itin mažo dydžio prasiskverbia giliai į kvėpavimo takus ir patenka į kraujotaką. Šios dalelės tiesiogiai siejamos su astma, bronchitu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei plaučių vėžiu.
Nors dažnai oro tarša laikoma didmiesčių problema, ji neaplenkia ir mažesnių gyvenviečių. Ypač šaltuoju metų laiku, kai intensyviai naudojami kietu kuru kūrenami šildymo įrenginiai, nemaža dalis Lietuvos regionų susiduria su padidėjusia tarša.
Pažeidžiamiausios grupės: vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės
Tyrimai rodo, kad oro taršos poveikis nevienodai veikia skirtingas visuomenės grupes. Vaikai, kurių kvėpavimo sistema dar vystosi, įkvepia proporcingai daugiau oro pagal savo kūno svorį nei suaugusieji, todėl ir kenksmingų medžiagų jų organizmas absorbuoja daugiau.
„Vaikystėje patirta ilgalaikė oro tarša gali turėti negrįžtamų pasekmių plaučių funkcijų vystymuisi,” – pabrėžia aplinkos sveikatos specialistai.
Vyresnio amžiaus žmonėms oro tarša gali paūminti jau esamas sveikatos problemas, ypač susijusias su kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemomis.
Poveikis psichikos sveikatai – naujas tyrėjų objektas
Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad oro užterštumas daro įtaką ne tik fizinei, bet ir psichikos sveikatai. Ilgalaikis gyvenimas užterštoje aplinkoje siejamas su padidėjusia depresijos, nerimo sutrikimų rizika bei pažinimo funkcijų sutrikimais.
Mokslininkai vis dažniau atranda sąsajas tarp oro užterštumo ir neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio ar Parkinsono. Tai rodo, kad oro kokybė yra daug kompleksiškesnė visuomenės sveikatos problema, nei anksčiau manyta.
Naujas įrankis lietuviams: kaipkada.lt oro kokybės stebėsenos sistema
Siekdamas padėti Lietuvos gyventojams geriau kontroliuoti savo sveikatą, portalas kaipkada.lt pristatė naują funkciją – „Oro kokybė„. Šis įrankis realiu laiku pateikia oro kokybės indeksą (AQI) įvairiuose Lietuvos miestuose ir regionuose.
„Mūsų tikslas – suteikti gyventojams paprastą, bet informatyvų įrankį, kuris leistų priimti kasdienius sprendimus remiantis faktine informacija apie oro būklę,” – teigia portalo atstovai.
Funkcija ypač aktuali pereinamuoju laikotarpiu tarp sezonų, kai oro kokybė dažnai svyruoja dėl besikeičiančių oro sąlygų, transporto intensyvumo ir šildymo poreikio.
Individualus indėlis į oro kokybės gerinimą
Nors technologiniai sprendimai padeda stebėti oro kokybę, ekspertai pabrėžia, kad būtinas ir individualus kiekvieno gyventojo indėlis:
- Apgalvoti transporto pasirinkimai. Viešasis transportas, dviračiai ar pėsčiųjų kelionės – prioritetinės judėjimo alternatyvos.
- Efektyvus namų šildymas. Modernių, mažiau taršių šildymo sistemų naudojimas vietoj tradicinio kūrenimo anglimi ar drėgnomis malkomis.
- Žaliųjų erdvių didinimas. Medžiai ir kiti augalai natūraliai filtruoja orą, sugerdami CO₂ ir kietąsias daleles.
- Oro valymo įrenginiai patalpose. Ypač naudingi gyvenantiems intensyvaus eismo zonose ar jautriems oro taršai asmenims.
Oro kokybė – visos visuomenės atsakomybė
Oro užterštumas – ne tik gamtosaugos, bet pirmiausia visuomenės sveikatos problema. Ji veikia visus visuomenės sluoksnius ir amžiaus grupes, todėl sprendimai turi būti priimami tiek individualiu, tiek valstybės politikos lygmeniu.
Kaipkada.lt pristatyta oro kokybės stebėsenos funkcija tampa svarbiu įrankiu, jungiančių mokslinius duomenis su kasdieniu gyventojų gyvenimu. Tai ne tik matavimo, bet ir švietimo priemonė, padedanti suprasti oro kokybės svarbą.
Sekite oro kokybės rodiklius, ypač prieš planuodami lauko veiklas, sporto treniruotes ar vaikų laisvalaikį atvirose erdvėse. Informuotas pasirinkimas šiandien – tai investicija į sveikesnį rytojų.
Daugiau informacijos apie oro kokybę Lietuvoje ir naująją stebėjimo funkciją rasite portale kaipkada.lt.
Parašyti komentarą