Kiauliena – tai mėsa, kuri nuo seno puikuojasi ant stalų, tačiau ar ji sveika? Šį klausimą verta užduoti, ypač atsižvelgiant į nerimą keliančius Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) perspėjimus. Ar kiauliena nusipelno būti vadinama „blogiausia mėsa“? Šios organizacijos ataskaitoje teigiama, kad ji gali prisidėti prie storosios žarnos vėžio atsiradimo. Tačiau tai dar ne blogų naujienų pabaiga. Kiauliena, nors ir vertinama, turi ir tamsiąją pusę.
Nors jos reputacija bėgant metams ir prastėja, išlieka svarbiu valgiaraščio elementu. Iš tikrųjų statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 40 kg kiaulienos ir tik 27-28 kg paukštienos.
Šie skaičiai kelia nerimą mitybos specialistams ir gydytojams, kurie, vertindami kiaulienos savybes, atkreipia dėmesį į tamsiąją jos pusę. Kartais jie net sako, kad tai „blogiausia mėsa pasaulyje“. Kodėl tokia bloga nuomonė?
Kodėl verta valgyti kiaulieną?
Tačiau prieš apžvelgdami kiaulienos trūkumus, pažvelkime į jos privalumus. Nes ji turi ir jų. Kiauliena yra gausus baltymų šaltinis, pasižymintis didele biologine verte, kuri būtina fiziškai aktyviems žmonėms. Joje taip pat yra B grupės vitaminų, įskaitant tiaminą, kuris palaiko angliavandenių apykaitą. Kiaulienoje taip pat yra vertingų mineralų, kuriuos mūsų organizmas lengvai pasisavina, pavyzdžiui, cinko, seleno ir heminės geležies.
Taigi kiauliena gali atlikti svarbų vaidmenį mūsų valgiaraščiuose. Valgoma saikingai:
- Palaiko raumenų regeneraciją ir tinkamą nervų sistemos veiklą.
- Stiprina imuninę sistemą, skatina žaizdų gijimą ir saugo nuo infekcijų.
- Angliavandenius paverčia energija.
Kadangi kiaulienoje nėra angliavandenių, tik baltymai ir riebalai, jos glikemijos indeksas yra 0. Tai reiškia, kad kiaulienos valgymas neturi įtakos gliukozės kiekiui kraujyje. Tačiau ši mėsa turi ir tamsiąją pusę, o per didelis jos vartojimas gali pakenkti sveikatai.
Pavojinga kiauliena – ką reikia žinoti?
Mitybos specialistai sutaria: kiauliena neturėtų būti pagrindinis baltymų šaltinis mityboje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad jos negalima vartoti per daug, nes ji gali prisidėti prie tokių vėžinių susirgimų kaip storosios žarnos, stemplės, plaučių, kepenų ir kasos vėžys išsivystymo. Organizacijos ataskaitoje teigiama, kad kasdien suvalgant 50 g perdirbtos mėsos, storosios žarnos vėžio rizika padidėja net 18 proc.
Tačiau tai dar ne visi pavojai, susiję su mityba, kurioje gausu kiaulienos. Netinkamai paruošta kiauliena gali sukelti hepatitą E. Nors jis yra besimptomis, gali sukelti kepenų nepakankamumą, miokarditą, pankreatitą ir sunkius neurologinius sutrikimus. Pavojingi virusai daugiausia slepiasi kiaulienos kepenyse.
Kita vertus, nepakankamai termiškai apdorota kiauliena gali tapti parazitų, tokių kaip Trichinella spiralis arba ginkluotasis kaspinuotis, šaltiniu. Trichinella spiralis lervos subręsta plonojoje žarnoje ir sukelia pilvo skausmus, viduriavimą, silpnumą ir vėmimą.
Kiaulienoje taip pat gausu sočiųjų riebalų, kurie didina vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, o tai savo ruožtu didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tarsi to būtų negana, perdirbtuose kiaulienos produktuose, pavyzdžiui, dešrelėse ir kumpiuose, dažnai yra konservantų, kurių perteklius gali sukelti virškinimo sistemos vėžį.
Kaip valgyti kiaulieną, kad ji būtų sveikesnė?
- Rinkitės liesus mėsos gabalus, pavyzdžiui, nugarinę. Jei matote riebų gabalą, geriausia jį nupjauti.
- Ribokite perdirbtų kiaulienos produktų, tokių kaip šoninė, dešros ir kumpiai, vartojimą.
- Naudokite sveikus mėsos paruošimo būdus, pavyzdžiui, virimą arba kepimą (kepimas yra blogiausias terminio apdorojimo būdas).
- Kontroliuokite porcijas – saikingas kiaulienos vartojimas pašalina daugelį pavojų.
Kiauliena gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis, jei ji vartojama saikingai ir tinkamu pavidalu. Svarbu maitintis įvairiai ir vengti perteklinio perdirbto maisto.
Šaltinis: Fakt
Parašyti komentarą