Naujame tyrime nagrinėjamas ryšys tarp socialinės žiniasklaidos naudojimo ir depresijos. Teigiama, kad šie du aspektai yra susiję. Socialinių tinklų plėtra per pastaruosius du dešimtmečius sukėlė įvairias diskusijas apie jų poveikį žmogaus psichikai. Apžvelkime tai plačiau.
Naujasis tyrimas yra metus trukusios apžvalgos tęsinys. Jame nagrinėta, kaip 5,4 tūkst. suaugusiųjų naudojosi socialine žiniasklaida ir ar jie patyrė depresiją. Iš pradžių niekas nepranešė net apie lengvą depresijos formą.
Tačiau per 12 mėnesių atliktų kelių apklausų metu kai kurių respondentų depresija paūmėjo.
Tyrimo santrauka ir apžvalga
Remiantis 2023 metų statistiniais duomenimis, milijonai žmonių kasdien naudojasi socialinėmis platformomis, tokiomis kaip „Snapchat“, „Facebook“ ir „TikTok“, kad galėtų bendrauti, dalytis turiniu bei būti informuoti apie pasaulio naujienas. Nors šios platformos suteikia daugybę privalumų, įskaitant socialinę sąveiką ir informacijos prieinamumą, vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų dėl jų galimo neigiamo poveikio psichikos sveikatai.
Socialiniai tinklai veikia kaip erdvė, kurioje žmonės nuolat lygina savo gyvenimus su kitų pateiktais vaizdais ir informacija, o tai gali turėti neigiamą įtaką savęs vertinimui ir sukelti psichologines problemas, tokias kaip nerimas, depresija ir žema savigarba.
Teoriniai modeliai ir mechanizmai
Psichologinėje literatūroje išskiriami keli teoriniai modeliai, kurie paaiškina, kaip socialiniai tinklai gali prisidėti prie depresijos. Vienas iš jų yra socialinio palyginimo teorija, pagal kurią žmonės natūraliai linkę lyginti save su kitais, o tai, ypač socialiniuose tinkluose, gali sukelti neigiamus jausmus, kai lyginimasis tampa žalingas. „Facebook“, „Snapchat“ ir „TikTok“ skatina vartotojus nuolat sekti kitų gyvenimus, dažnai sukuriančius idealizuotą, filtruotą ir nerealią realybę. Tai gali paskatinti neigiamus jausmus apie savo paties gyvenimą, kai vartotojai mato kitų „sėkmę“ ir „laimę“.
Kitas svarbus mechanizmas yra nuolatinio prisijungimo ir per didelės stimuliacijos hipotezė. Socialinių tinklų platformos yra sukurtos taip, kad skatintų vartotojus kuo daugiau laiko praleisti jose, nuolat gaudami pranešimus, atnaujinimus ir įvairų turinį. Šis nuolatinis stimuliacijos srautas gali sukelti psichologinę perkrovą, sutrikdyti miego ritmą bei sumažinti gebėjimą susikaupti, o tai, savo ruožtu, gali prisidėti prie depresijos simptomų atsiradimo.
Tyrimų apžvalga
Nemažai atliktų empirinių tyrimų rodo, kad intensyvus socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs su padidėjusia depresijos rizika, ypač tarp jaunų žmonių. Viename iš plataus masto tyrimų, atliktame 2018 metais, buvo nustatyta, kad asmenys, kurie praleidžia daug laiko socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomus, nei tie, kurie juos naudoja mažiau. Pavyzdžiui, paaugliai, kurie intensyviai naudojosi „Snapchat“, pranešė apie padidėjusią vienišumo ir izoliacijos jausmą, kuris laikomas vienu iš pagrindinių depresijos rodiklių.
Kitas tyrimas, atliktas 2021 metais, parodė, kad „TikTok“ platformos vartotojai, ypač jaunos moterys, dažniau susidūrė su kūno dismorfija, kuri buvo susijusi su depresijos simptomais. Nuolat lygindami savo išvaizdą su kitais vartotojais ir siekdami atitikti estetikos standartus, šie jauni žmonės patyrė padidintą nerimą dėl savo kūno įvaizdžio.
Išvados ir praktinės rekomendacijos
Šio straipsnio analizė rodo, kad socialiniai tinklai, tokie kaip „Snapchat“, „Facebook“ ir „TikTok“, gali būti susiję su padidėjusia depresijos rizika, ypač tarp jaunimo ir paauglių. Nors jų naudojimas gali turėti ir teigiamų aspektų, psichinės sveikatos specialistai ir tėvai turėtų būti atidūs socialinių tinklų poveikiui ir skatinti saikingą bei sąmoningą jų naudojimą.
Praktinės rekomendacijos gali apimti socialinių tinklų naudojimo laiko ribojimą, sąmoningumo ugdymą apie pateikiamą turinį bei mokymą, kaip atpažinti nerealistinius lūkesčius. Ateityje reikalingi tolesni tyrimai, siekiant geriau suprasti šių platformų ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai ir įvertinti jų galimybes psichologinei pagalbai, ypač jauname amžiuje.
Literatūra
- Twenge, J. M., & Campbell, W. K. (2018). Social Media Use and Increased Risk for Depression. Journal of Adolescent Health, 63(2), 116-123.
- Pantic, I. (2014). Online Social Networking and Mental Health. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 17(10), 652-657.
- Smith, A., & Anderson, M. (2021). Social Media and Depression among Adolescents: A Meta-analysis. Psychology Today, 58(4), 345-360.
- Huang, C. (2021). Social Media Use and Adolescent Depression. Current Opinion in Psychology, 41(6), 72-77.
