Antibiotikų kursas jau prasidėjo: kada probiotikai padeda žarnynui, o kada jų vartojimą geriau atskirti

Ryte ant virtuvės stalo guli antibiotikų dėžutė, šalia – stiklinė vandens ir dar viena pakuotė, kurią vaistinėje pasiūlė „dėl žarnyno“. Žmogus išgeria tabletę, o po kelių minučių prisimena probiotiką ir sustoja: ar galima juos nuryti kartu, ar dabar jau per vėlu kažką taisyti? Toks klausimas dažnai kyla ne pirmą gydymo dieną, o tada, kai pilvas ima burbuliuoti, dingsta apetitas ar tenka skubiau ieškoti tualeto.

Antibiotikai reikalingi kovojant su bakterinėmis infekcijomis, tačiau jie ne visada atsirenka vien tik tas bakterijas, kurios sukėlė ligą. Dalis žarnyno mikroorganizmų taip pat gali būti paveikti, todėl gydymo metu pasikeičia įprasta savijauta. Probiotikai kai kuriems žmonėms gali padėti šį laiką išgyventi lengviau, bet didžiausią skirtumą dažnai lemia ne vien jų pirkimas, o tai, kaip ir kada jie vartojami.

Nemalonumas prasideda ne nuo vienos tabletės

Po kelių antibiotikų dozių žarnynas kartais sureaguoja gana greitai. Vienam žmogui atsiranda laisvesnės išmatos, kitam – pilvo pūtimas, raižymas ar keistas sunkumas po maisto. Ypač nemalonu, kai infekcija jau ir taip išvargino, reikia eiti į darbą, rūpintis vaikais ar tiesiog bandyti normaliai išsimiegoti, o kūnas pateikia dar vieną rūpestį.

Svarbu nepainioti visų pojūčių su ženklu, kad antibiotikas netinka. Lengvesni virškinimo pokyčiai gali būti vienas iš gydymo šalutinių poveikių, tačiau stiprus ar ilgai trunkantis viduriavimas nėra tas dalykas, kurį reikėtų kantriai kentėti iki kurso pabaigos. Jei atsiranda karščiavimas, stiprus pilvo skausmas, kraujas išmatose, ryškus silpnumas ar dehidratacijos požymiai, reikia susisiekti su gydytoju.

Žmogus pyksta ne vien dėl pilvo diskomforto. Dažnai labiausiai vargina jausmas, kad gydantis vieną problemą tenka tvarkytis su kita, o vaistų vartojimo grafikas tampa sudėtingas: vienus reikia gerti valgant, kitus – nevalgius, dar prisideda įprasti vaistai ir klausimas dėl probiotiko. Tačiau antibiotikų kurso savavališkai trumpinti ar nutraukti vien dėl šių nepatogumų nereikėtų – saugiausia išeitis yra pasitarti su vaistą paskyrusiu specialistu.

Probiotikas nėra vienodas visiems

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamai ir pakankamu kiekiu, gali būti naudingi sveikatai. Tačiau užrašas „probiotikas“ ant dėžutės dar nereiškia, kad kiekvienas produktas veiks taip pat. Skiriasi jame esančios rūšys ir padermės, jų kiekis, forma bei tai, kokiu tikslu preparatas pasirenkamas.

Tyrimuose kai kurios probiotikų padermės siejamos su mažesne su antibiotikais susijusio viduriavimo rizika, tačiau tai nėra garantija kiekvienam žmogui. Probiotikas nepanaikina visų antibiotiko šalutinių poveikių ir negali pakeisti gydymo, skysčių ar tinkamos mitybos. Jis veikiau gali būti papildoma pagalba žarnynui tuo laikotarpiu, kai įprasta jo pusiausvyra sutrinka.

Vaistinėje verta pasakyti, koks antibiotikas vartojamas, kam skirtas probiotikas ir ar žmogus turi kitų ligų. Ypatingo atsargumo reikia tiems, kurių imunitetas smarkiai nusilpęs, kurie serga sunkia liga, gydomi ligoninėje ar turi invazinių medicinos priemonių. Tokiais atvejais net įprastai nekaltai atrodantį papildą reikėtų aptarti su gydytoju, o ne rinktis pagal ryškiausią reklaminį užrašą.

Antibiotikų kursas jau prasidėjo: kada probiotikai padeda žarnynui, o kada jų vartojimą geriau atskirtiNuotrauka: Pexels / ready made

Viena rytinė skuba dažnai viską supainioja

Įsivaizduokite rytą, kai iki darbo liko keliolika minučių. Antibiotikas jau rankoje, kava vėsta, pusryčiai suvalgyti paskubomis, o probiotiko kapsulė guli šalia raktų. Natūralu norėti abu preparatus išgerti iš karto ir apie juos nebegalvoti iki vakaro.

Vis dėlto daugumą bakterinių probiotikų nuo antibiotiko paprastai verta atskirti laiku – dažnai rekomenduojama palikti bent dviejų ar trijų valandų tarpą. Logika paprasta: jeigu bakterinis probiotikas vartojamas kartu su antibiotiku, dalį jo bakterijų antibiotikas gali paveikti dar nespėjus joms pasiekti žarnyno. Tikslesnis intervalas gali priklausyti nuo konkretaus antibiotiko ir preparato, todėl pirmenybę visada turi jo pakuotės lapelis bei gydytojo ar vaistininko nurodymas.

Kai kurie probiotikai yra ne bakteriniai, o mielių pagrindu, todėl antibakteriniai vaistai jų neveikia taip, kaip bakterinių kultūrų. Tačiau ir čia negalioja taisyklė „tinka visiems ir visada“: tokį preparatą taip pat reikia rinktis atsakingai, ypač jei sveikatos būklė sudėtinga. Patogiausia vaistų laiką susidėlioti iš anksto – pavyzdžiui, antibiotiką vartoti taip, kaip paskirta, o probiotiką perkelti į kitą dienos dalį, nepraleidžiant svarbiausių dozių.

Žarnynui reikia ne tik kapsulės

Kol vartojami antibiotikai, žarnynui dažniausiai palankesnis paprastas ritmas: pakankamai vandens, reguliarus ir ne per sunkus maistas, mažiau alkoholio bei savavališkų „žarnyno valymų“. Jei pykina ar trūksta apetito, nebūtina versti savęs suvalgyti didelę porciją, tačiau verta pasirūpinti skysčiais ir rinktis tai, ką organizmas toleruoja. Staigūs mitybos eksperimentai gydymo metu retai padeda suprasti, kas iš tiesų sukėlė blogą savijautą.

Probiotiką kai kuriais atvejais rekomenduojama tęsti ir pasibaigus antibiotikų kursui, bet konkreti trukmė priklauso nuo pasirinkto preparato ir individualios situacijos. Nereikia manyti, kad kuo ilgiau ar kuo daugiau kapsulių bus vartojama, tuo geriau. Daug svarbiau laikytis nurodymų ir stebėti, kaip jaučiatės.

Gydytojams ir vaistininkams kartais tenka priminti paprastą dalyką: žmogus, gavęs receptą, dažnai išeina ne tik su vaistais, bet ir su nerimu. Aiškiai pasakytas vartojimo laikas, atsakymas dėl probiotiko ir perspėjimas, kada kreiptis pagalbos, gali sutaupyti daug bereikalingos baimės. Antibiotikas turi atlikti savo darbą, o visa kita turi būti sudėliota taip, kad gydymas netaptų kasdieniu galvosūkiu.

Probiotikas nėra privalomas „priedas“ kiekvienam antibiotikų kursui, bet tinkamai parinktas ir laiku vartojamas jis gali būti naudingas žarnynui. Svarbiausia nepaversti jo dar viena tablete, išgeriama bet kada ir bet kaip: kelių valandų tarpas, individualus patarimas ir dėmesys nerimą keliantiems simptomams dažnai reiškia daugiau nei pati gražiausia pakuotė vaistinės lentynoje.