Daugelį metų buvo kartojama, kad suaugusiam žmogui reikėtų miegoti apie 8 valandas per parą. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad vieno universalaus skaičiaus visiems gali ir nebūti. Kai kuriems žmonėms svarbiausia ne tik tai, kiek jie miega, bet ir kaip jų miego įpročiai sąveikauja su genetika.
Edith Cowan universiteto mokslininkai nagrinėjo ryšį tarp miego, smegenų pokyčių ir Alzheimerio ligos rizikos. Tyrimas parodė, kad tam tikri AQP4 geno variantai gali būti susiję su tuo, kaip miegas veikia smegenų struktūrą ir kognityvines funkcijas dar gerokai prieš pasirodant pirmiesiems aiškiems ligos simptomams.
Tai nereiškia, kad 8 valandos miego savaime yra pavojingos. Esmė sudėtingesnė: skirtingų žmonių organizmas į miego trukmę ir kokybę gali reaguoti nevienodai. Vieniems per trumpas miegas gali būti labiau susijęs su neigiamais smegenų pokyčiais, kitiems svarbesnė gali būti užmigimo trukmė ar miego sutrikimai.
Kodėl miegas toks svarbus smegenims?
Miegas nėra tik poilsis. Jo metu smegenyse vyksta svarbūs atsinaujinimo procesai. Vienas iš jų siejamas su vadinamąja smegenų „valymo“ sistema, kuri padeda pašalinti medžiagų apykaitos atliekas ir baltymus, galinčius būti susijusius su Alzheimerio liga.
Ši sistema aktyviausiai veikia miego metu. Todėl ilgalaikiai miego sutrikimai, prasta miego kokybė ar nuolatinis neišsimiegojimas gali būti svarbūs smegenų sveikatai, ypač vyresniame amžiuje.
Tyrime daug dėmesio skirta AQP4 genui. Jis siejamas su skysčių judėjimu smegenyse ir gali turėti įtakos tam, kaip efektyviai smegenys pašalina nereikalingas medžiagas. Mokslininkai aiškina, kad skirtingi šio geno variantai gali lemti nevienodą organizmo reakciją į miego įpročius.
Kitaip tariant, du žmonės gali miegoti panašiai, tačiau jų smegenys į tokį miego režimą gali reaguoti skirtingai. Vienam toks ritmas gali būti pakankamas, kitam — nepalankus.
Ką parodė tyrimas?
Tyrime dalyvavo 351 vyresnio amžiaus žmogus. Dalyvių vidutinis amžius buvo apie 75 metus, jiems nebuvo diagnozuotas kognityvinis sutrikimas. Vis dėlto kai kurių jų smegenyse jau buvo matomi biologiniai pokyčiai, siejami su Alzheimerio ligos rizika, pavyzdžiui, amiloido baltymų kaupimasis.
Mokslininkai analizavo 13 dažnų AQP4 geno variantų ir lygino juos su dalyvių miego įpročiais, smegenų MRT tyrimais bei kognityvinių testų rezultatais. Buvo vertinama atmintis, dėmesys, kalba ir kitos svarbios pažintinės funkcijos.
Rezultatai parodė, kad ryšys tarp miego ir smegenų pokyčių nebuvo vienodas visiems. Kai kuriems tam tikrus AQP4 geno variantus turintiems žmonėms trumpesnis miegas buvo susijęs su greitesniu pilkosios medžiagos mažėjimu. Kitiems daugiau reikšmės turėjo tai, kiek laiko prireikia užmigti.
Įdomu tai, kad ilgesnis miegas ne visada buvo susijęs su geresniais rodikliais. Bent vieno geno varianto atveju ilgiau miegoję dalyviai parodė ryškesnį kognityvinių gebėjimų silpnėjimą nei tie, kurie miegojo trumpiau.
Būtent todėl mokslininkai ir pabrėžia: nėra vieno idealaus miego kiekio, kuris tiktų visiems be išimties. Svarbiausia yra žmogaus genetika, miego kokybė, sveikatos būklė ir bendras gyvenimo būdas.
Ar reikėtų miegoti mažiau nei 8 valandas?
Ne. Šio tyrimo nereikėtų suprasti kaip raginimo trumpinti miegą ar bijoti 8 valandų poilsio. Daugeliui žmonių 7–9 valandos miego vis dar laikomos normaliu orientyru, tačiau individualūs poreikiai gali skirtis.
Mokslininkų išvada veikiau yra ta, kad ateityje Alzheimerio ligos prevencija gali tapti labiau individualizuota. Užuot visiems kartojus vieną patarimą, gali reikėti atsižvelgti į genetinius veiksnius, miego sutrikimus ir konkretaus žmogaus smegenų sveikatos riziką.
Kol kas tai nėra priežastis skubėti atlikti genetinius tyrimus ar savarankiškai keisti miego režimą. Tyrėjai patys pabrėžia, kad išvadas reikia patvirtinti didesnėse ir įvairesnėse žmonių grupėse.
Vis dėlto bendros miego rekomendacijos išlieka svarbios. Reikėtų stengtis eiti miegoti ir keltis panašiu metu, vengti ekranų prieš miegą, riboti kofeiną vakare, pasirūpinti tamsiu ir vėsiu miegamuoju bei gydyti tokius sutrikimus kaip miego apnėja, jei jie pasireiškia.
Taip pat svarbu prisiminti, kad Alzheimerio ligos rizikai įtakos turi ne vien miegas. Svarbūs ir fizinis aktyvumas, mityba, širdies bei kraujagyslių sveikata, socialinis aktyvumas, streso valdymas ir kiti veiksniai.
Todėl pagrindinė žinia paprasta: 8 valandos miego nėra automatiškai blogai, bet jos nėra ir stebuklinga taisyklė kiekvienam. Smegenų sveikatai svarbiausia kokybiškas, reguliarus ir žmogaus poreikius atitinkantis miegas. Jei nuolat jaučiatės neišsimiegoję, knarkiate, dažnai prabundate ar dieną kamuoja mieguistumas, verta pasitarti su gydytoju, o ne aklai vaikytis vieno skaičiaus.
