Padidėjęs kraujospūdis – viena dažniausių sveikatos problemų, kurios daugelis ilgą laiką net nepastebi. Jis gali nekelti aiškių simptomų, tačiau tyliai alinti kraujagysles, širdį, inkstus ir kitus organus. Todėl žmonėms, turintiems hipertenziją arba linkusiems į aukštesnį kraujospūdį, svarbu stebėti ne tik vaistus ar fizinį aktyvumą, bet ir tai, ką jie kasdien valgo bei geria.
Mitybos specialistai pabrėžia, kad vienas paprastas gėrimas gali būti naudingas širdžiai ir kraujagyslėms. Kalbama apie žaliąją arbatą. Ji nėra stebuklingas vaistas ir nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, tačiau gali tapti naudinga kasdienės mitybos dalimi, jei žmogus nori palaikyti sveikesnį kraujospūdį.
Kodėl kraujospūdžiui svarbi mityba?
Sveikas kraujospūdis yra tarsi nematoma apsauga širdžiai. Kai jis ilgą laiką būna per aukštas, kraujagyslės patiria didesnį krūvį, o širdžiai tenka dirbti sunkiau. Dėl to didėja širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, inkstų pažeidimo ir kitų rimtų sveikatos sutrikimų rizika.
Būtent todėl sergant hipertenzija dažnai rekomenduojama koreguoti mitybą. Vienas žinomiausių mitybos modelių yra DASH dieta, skirta padėti mažinti kraujospūdį. Joje daug dėmesio skiriama daržovėms, vaisiams, neskaldytiems grūdams, liesiems baltymams, ankštinėms kultūroms ir neriebiems pieno produktams. Tuo pat metu ribojama druska, raudona mėsa, pridėtinis cukrus ir maistas, kuriame gausu sočiųjų riebalų.
Tačiau svarbu ne tik tai, kas yra lėkštėje. Gėrimai taip pat gali turėti reikšmės. Per saldūs gėrimai, gausus alkoholis ar per didelis kofeino kiekis kai kuriems žmonėms gali apsunkinti kraujospūdžio kontrolę. Todėl arbata, ypač be cukraus, gali būti geresnis pasirinkimas nei saldinti gėrimai.
Kuri arbata laikoma geriausiu pasirinkimu?
Iš visų tikrųjų arbatų, gaminamų iš Camellia sinensis augalo, daugiausia dėmesio sulaukia žalioji arbata. Jai priskiriamas didžiausias klinikinių duomenų kiekis, siejantis šį gėrimą su geresniais kraujospūdžio rodikliais. Tikrosioms arbatoms taip pat priklauso juodoji, baltoji ir ulong arbata, tačiau būtent žalioji dažniausiai minima kalbant apie širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Žalioji arbata natūraliai turi augalinių junginių ir antioksidantų, kurie gali būti naudingi kraujagyslėms. Mitybos specialistai ypač išskiria katechinus – antioksidantus, galinčius padėti palaikyti kraujagyslių funkciją ir mažinti oksidacinį stresą organizme.
Tyrimų apžvalgose minima, kad žaliosios arbatos vartojimas gali būti susijęs su nedideliu kraujospūdžio sumažėjimu. Kai kuriuose duomenyse nurodoma, kad sistolinis kraujospūdis gali sumažėti maždaug keliais gyvsidabrio stulpelio milimetrais, o diastolinis – dar šiek tiek mažiau. Tai nėra dramatiškas pokytis, tačiau kalbant apie širdies sveikatą net nedideli ilgalaikiai pokyčiai gali būti reikšmingi.
Kaip žalioji arbata gali veikti kraujagysles?
Žaliojoje arbatoje esantys katechinai gali veikti keliais būdais. Jie siejami su geresne kraujagyslių funkcija, mažesniu uždegimu ir oksidaciniu stresu. Taip pat minimas galimas poveikis azoto oksido gamybai – ši medžiaga padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir plėstis, todėl kraujas gali tekėti lengviau.
Svarbu suprasti, kad žalioji arbata neveikia kaip greito poveikio tabletė nuo kraujospūdžio. Išgėrus vieną puodelį, nereikėtų tikėtis, kad spaudimas staiga nukris. Nauda, jei ji pasireiškia, dažniausiai siejama su reguliariu vartojimu ir bendru sveikesniu gyvenimo būdu.
Žaliojoje arbatoje yra ir kofeino, nors paprastai jo mažiau nei kavoje. Kai kuriems žmonėms kofeinas gali trumpam padidinti kraujospūdį, todėl jautresniems asmenims verta stebėti savo savijautą. Jei po žaliosios arbatos jaučiate širdies plakimą, nerimą ar spaudimo šuolius, geriau pasitarti su gydytoju.
Kaip tinkamai paruošti žaliąją arbatą?
Žaliąją arbatą svarbu plikyti ne verdančiu, o šiek tiek pravėsusiu vandeniu. Jei vanduo bus per karštas, arbata gali tapti karti, o skonis – nemalonus. Dažniausiai pakanka arbatžoles užpilti karštu vandeniu ir palaikyti apie 3–5 minutes, tada nukošti arba išimti arbatos maišelį.
Žalioji arbata gali būti geriama ir šilta, ir atvėsinta. Vasarą ją galima pasiruošti kaip gaivų gėrimą be cukraus, su citrinos skiltele ar mėtos lapeliu. Tai gali būti geresnė alternatyva saldintiems limonadams ar energetiniams gėrimams.
Jei norisi saldesnio skonio, galima įdėti šiek tiek medaus, tačiau svarbu nepersistengti. Per didelis pridėtinio cukraus kiekis mityboje nėra palankus kraujospūdžiui ir bendrai širdies sveikatai. Todėl geriausia žaliąją arbatą gerti nesaldintą arba saldinti labai saikingai.
Kiek žaliosios arbatos galima gerti?
Nėra vienos universalios normos, kuri tiktų visiems žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį. Vieniems užtenka vieno puodelio per dieną, kiti gali išgerti du ar tris. Svarbiausia atsižvelgti į bendrą kofeino kiekį per dieną, savijautą, vartojamus vaistus ir gydytojo rekomendacijas.
Žmonėms, kurie vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus, turi širdies ritmo sutrikimų, nemigą, nerimą ar yra jautrūs kofeinui, reikėtų būti atsargesniems. Žalioji arbata yra sveikas gėrimas daugeliui, tačiau tai nereiškia, kad jos galima gerti neribotai.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad kai kurie papildai su žaliosios arbatos ekstraktu yra kur kas koncentruotesni nei paprastas arbatos puodelis. Tokius papildus reikėtų vartoti atsargiai, o turint sveikatos problemų – tik pasitarus su specialistu.
Arbata nepadės, jei visa kita mityba bus netvarkinga
Žalioji arbata gali būti naudinga, tačiau ji neatsvers labai sūraus, riebaus ir perdirbto maisto pertekliaus. Jei žmogus kasdien valgo daug pusgaminių, rūkytų gaminių, sūrių užkandžių, greito maisto ir mažai juda, vien arbata kraujospūdžio problemos neišspręs.
Norint palaikyti sveikesnį kraujospūdį, svarbu mažinti druskos kiekį, valgyti daugiau daržovių, rinktis pilno grūdo produktus, vartoti pakankamai kalio turinčių maisto produktų, palaikyti sveiką kūno svorį ir reguliariai judėti. Ne mažiau svarbus miegas, streso valdymas ir alkoholio ribojimas.
Žalioji arbata tokiame kontekste gali būti gera pagalbininkė. Ji gali pakeisti mažiau palankius gėrimus ir papildyti sveikesnį mitybos režimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei kraujospūdis dažnai būna padidėjęs, nereikėtų pasikliauti vien arbata ar kitomis natūraliomis priemonėmis. Hipertenzija gali ilgai nesukelti simptomų, bet vis tiek daryti žalą organizmui. Todėl svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir laikytis gydytojo nurodymų.
Skubi pagalba reikalinga, jei kraujospūdis labai aukštas ir kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, veido ar galūnių tirpimas, silpnumas, sumišimas ar kalbos sutrikimas. Tokiais atvejais laukti, kol „padės arbata“, negalima.
Geriausias pasirinkimas – žalioji arbata, bet su saiku
Mitybos specialistų teigimu, žalioji arbata yra vienas geriausių arbatos pasirinkimų žmonėms, norintiems palaikyti sveikesnį kraujospūdį. Joje esantys katechinai ir kiti augaliniai junginiai gali būti naudingi kraujagyslėms, o nesaldinta arbata yra daug geresnis pasirinkimas nei saldinti gėrimai.
Vis dėlto svarbiausia prisiminti: žalioji arbata nėra vaistas nuo hipertenzijos. Ji gali būti naudinga kasdienės mitybos dalis, tačiau tik kartu su sveikesne mityba, fiziniu aktyvumu, druskos ribojimu ir gydytojo paskirtu gydymu, jei jo reikia. Geriausias rezultatas pasiekiamas ne vienu stebuklingu puodeliu, o nuosekliais įpročiais.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
