DI sukūrė gyvybingus virusus, kurių gamtoje nebuvo: mokslininkai ramina, bet viena detalė verčia sunerimti

Dirbtinis intelektas iki šiol daugeliui siejosi su tekstais, paveikslėliais, programavimo kodu ar netikrais vaizdo įrašais. Tačiau dabar mokslas peržengė ribą, kuri skamba gerokai rimčiau: DI modelis buvo panaudotas kuriant naujus virusus, kurių gamtoje nebuvo, o dalis jų laboratorijoje pasirodė gyvybingi.

Tai nereiškia, kad pasaulis atsidūrė prie filmo apie pandemiją scenarijaus. Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama ne apie žmones užkrečiančius virusus, o apie bakteriofagus – virusus, kurie taikosi į bakterijas. Vis dėlto pats faktas, kad dirbtinis intelektas jau gali padėti kurti veikiančius genomus, kelia daug nepatogių klausimų.

Stanfordo universiteto ir „Arc Institute“ tyrėjai panaudojo genomų kalbos modelius, susijusius su „Evo“, kad sukurtų naujus bakteriofagus, paremtus gerai ištirtu ΦX174 virusu, kuris užkrečia E. coli bakterijas. Iš 285 patikrintų DI sukurtų variantų 16 pasirodė funkcionalūs ir galėjo veikti prieš atitinkamas bakterijų padermes.

Tai ne „žudikai virusai“, bet riba jau peržengta

Svarbiausia šioje istorijoje – nepamesti proporcijų. Sukurti virusai, pasak pačių tyrėjų, nebuvo skirti žmonėms, gyvūnams ar augalams užkrėsti. Eksperimentuose naudotos nepatogeninės bakterijų padermės, o tyrėjai teigia įtraukę saugumo apribojimų, kad modelis negeneruotų žmonių virusų sekų.

Tačiau nerimą kelia ne vien konkretus eksperimentas, o kryptis. Iki šiol DI dažniausiai buvo vertinamas kaip įrankis, padedantis analizuoti biologinius duomenis. Dabar jis tampa įrankiu, kuris gali ne tik skaityti genetinę informaciją, bet ir siūlyti naujas biologines konstrukcijas.

Tai panašu į momentą, kai kompiuteris iš skaičiuotuvo virto kūrimo įrankiu. Tik šį kartą kalbama ne apie tekstą ar paveikslą, o apie gyvybės kodą.

Kodėl mokslininkams tai atrodo naudinga

Bakteriofagai medicinoje nėra naujiena. Jie jau seniai domina mokslininkus kaip galimas būdas kovoti su bakterijomis, ypač tada, kai šios tampa atsparios antibiotikams. Jeigu DI galėtų padėti greičiau kurti naujus, tiksliai veikiančius bakteriofagus, tai ateityje galėtų būti naudinga gydant sunkiai įveikiamas infekcijas.

„Arc Institute“ aiškina, kad DI sukurti fagai eksperimente išlaikė specifinį veikimą prieš tam tikras E. coli padermes, o kai kurie deriniai galėjo įveikti bakterijų atsparumą ten, kur natūralus ΦX174 buvo neveiksmingas.

Tai ir yra optimistinė šios istorijos pusė. DI galėtų pagreitinti tai, kas biologijoje anksčiau užtrukdavo labai ilgai: ieškoti, testuoti, atmesti, vėl bandyti. Tokios technologijos gali atverti kelią naujiems vaistams, geresnei genų terapijai, tikslesniems biologiniams įrankiams.

Bet kiekvienas toks pažadas turi ir kitą pusę.

Kur prasideda pavojus

Saugumo ekspertai perspėja, kad technologijos vystosi greičiau nei taisyklės, kurios turėtų jas prižiūrėti. Viename su tyrimu aptartame komentare pabrėžta, kad gebėjimas generatyviniu DI kurti virusų genomus jau egzistuoja, tačiau valdymo sistema, kuri saugiai nukreiptų tokią galią, dar nėra pakankamai aiški.

Problema ne ta, kad šis konkretus eksperimentas sukūrė žmonėms pavojingą virusą. Problema ta, kad tokio tipo įrankiai ilgainiui gali tapti galingesni, pigesni ir prieinamesni. Kuo daugiau galimybių kurti naujas genetines sekas, tuo svarbiau suprasti, kas ir kaip tikrina, ar jos nėra pavojingos.

Kol kas didelė dalis kontrolės remiasi žinomų pavojingų sekų atpažinimu. Tačiau jeigu DI sukuria kažką visiškai naujo, kyla sudėtingas klausimas: kaip įvertinti riziką to, ko gamtoje dar nebuvo?

Paprastam žmogui ši istorija svarbi dėl vienos priežasties

Gali atrodyti, kad tai tolima laboratorijų tema, neturinti nieko bendro su kasdieniu gyvenimu Lietuvoje. Tačiau dirbtinis intelektas jau neapsiriboja ekranu. Jis vis giliau eina į mediciną, genetiką, vaistų kūrimą ir biologiją.

Todėl visuomenei teks priprasti prie naujos realybės: DI ne tik atsako į klausimus, bet ir padeda projektuoti dalykus, kurie gali veikti gyvame pasaulyje. Tai gali būti naudinga, jei kalbame apie naujus gydymo būdus. Bet tai gali tapti pavojinga, jei tokios technologijos bus naudojamos be aiškių ribų.

Šiandien mokslininkai ramina, kad eksperimente sukurti virusai žmonėms grėsmės nekėlė. Ir tai svarbu pasakyti aiškiai. Tačiau dar svarbiau suprasti kitą dalyką: pats durų pravėrimas jau įvyko. Dabar klausimas nebe „ar DI gali kurti gyvybingus virusus“, o kas užtikrins, kad ši galia liktų medicinos, o ne pavojaus pusėje.