Elektrinis dviratis – tik tinginių žaislas? Gydytojai išmatavo pulsą ir atsakymas nustebins daugelį

Elektriniai dviračiai Lietuvoje jau seniai nebėra keistenybė. Juos matome dviračių takuose, prie biurų, pajūryje, mažesniuose miesteliuose ir sodybose. Vieni jais važiuoja į darbą, kiti – į parduotuvę, treti renkasi savaitgalio išvykoms, o dar kiti į juos žiūri šiek tiek pašaipiai: „Koks čia sportas, jei už tave dirba variklis?“

Šis klausimas skamba dažnai. Ar važiuodamas elektriniu dviračiu žmogus iš tikrųjų gauna fizinio krūvio? Ar tai tik patogus būdas apsimesti aktyviam? Ar širdžiai, kraujotakai ir sveikatai toks važiavimas apskritai duoda naudos?

Medicinos tyrėjai nusprendė ne spėlioti, o pamatuoti. Jie stebėjo beveik 1900 dviratininkų ir išanalizavo beveik 59 tūkst. realių važiavimų. Ne laboratorijoje, ne ant treniruoklio, ne pagal žmonių prisiminimus, o įprastame gyvenime – kai žmonės tiesiog sėda ant dviračio ir važiuoja.

Ir atsakymas gana aiškus: elektrinis dviratis nėra apgaulė. Kūnas dirba, pulsas kyla, o sveikatai tai gali būti labai naudinga.

Variklis padeda, bet pedalų už jus nemina

Didžiausias mitas apie elektrinius dviračius yra toks: esą žmogus ant jų beveik nieko neveikia. Sėdi, spaudi mygtuką, o dviratis pats nuveža. Tačiau dauguma elektrinių dviračių veikia kitaip – variklis padeda tada, kai minate pedalus. Jis sumažina pastangas, ypač kylant į kalną, važiuojant prieš vėją ar pajudant iš vietos, bet visiškai nepakeičia žmogaus darbo.

Todėl kūnas vis tiek juda. Kojos vis tiek dirba. Širdis vis tiek reaguoja. Tik krūvis tampa švelnesnis, lengviau pakeliamas ir dažnai malonesnis.

Būtent tai ir parodė Hanoverio medicinos universiteto tyrimas. Mokslininkai lygino elektrinių dviračių naudotojus su įprastais dviratininkais ir matavo jų širdies ritmą realių kelionių metu. Paaiškėjo, kad elektriniu dviračiu važiuojančių žmonių pulsas buvo tik maždaug penkiais dūžiais per minutę mažesnis nei tų, kurie mynė paprastą dviratį.

Kitaip tariant, skirtumas yra, bet jis nėra milžiniškas. Variklis palengvina važiavimą, tačiau nepaverčia jo sėdėjimu ant sofos.

Pulsas rodo: tai tikras fizinis aktyvumas

Tyrimo duomenimis, elektrinių dviračių naudotojų vidutinis širdies ritmas siekė apie 110 dūžių per minutę. Daugeliui žmonių tai atitinka vidutinio intensyvumo fizinį krūvį – tokį, kuris jau stiprina širdį, kraujotaką ir bendrą ištvermę.

Tai ypač svarbu tiems, kurie sporto salės nemėgsta, bėgioti negali arba po darbo tiesiog neturi jėgų specialiai „eiti sportuoti“. Elektrinis dviratis čia turi didelį pranašumą: jis fizinį aktyvumą įdeda į kasdienybę.

Ne reikia atskirai ruoštis treniruotei, persirengti, ieškoti laiko ir motyvacijos. Užtenka vietoje automobilio bent kartais pasirinkti dviratį. Į darbą. Į parduotuvę. Pas draugus. Į miestą. Iki stotelės. Iki sodo.

Ir štai čia slypi elektrinio dviračio jėga: jis ne visada duoda labai sunkų krūvį, bet padeda judėti dažniau.

Elektrinių dviračių naudotojai važiuoja ilgiau

Dar vienas įdomus dalykas – elektrinių dviračių vairuotojai dažnai važiuoja ilgiau. Tyrime jie ant dviračio praleisdavo vidutiniškai apie 135 minutes per savaitę. Tai jau labai arti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę.

Čia ir yra esminis skirtumas tarp teorinio ir realaus sporto. Paprastas dviratis gali duoti didesnį krūvį, bet jei žmogus juo nevažiuoja, naudos nėra. Elektrinis dviratis galbūt palengvina judėjimą, bet jei dėl to žmogus sėda ant jo dažniau, važiuoja toliau ir juda reguliariau, sveikatai tai gali būti net naudingiau nei retas, bet labai sunkus pasivažinėjimas paprastu dviračiu.

Daugeliui žmonių problema nėra ta, kad jie nesugeba pasportuoti labai intensyviai. Problema ta, kad jie apskritai per mažai juda. Elektrinis dviratis būtent šią problemą ir sprendžia.

Elektrinis dviratis ir sveikata

Kam elektrinis dviratis gali būti ypač naudingas?

Elektrinis dviratis labai tinka žmonėms, kurie nori judėti, bet bijo per didelio krūvio. Tai gali būti vyresnio amžiaus žmonės, turintys antsvorio, po traumų atsigaunantys asmenys, tie, kuriems skauda sąnarius, arba žmonės, kurie ilgą laiką buvo fiziškai neaktyvūs.

Paprastas dviratis tokiu atveju kartais atrodo per sunkus. Kalnai, priešinis vėjas, ilgesni atstumai ar mintis, kad grįžtant pritrūks jėgų, atbaido dar prieš pradedant. Elektrinis dviratis nuima dalį šios baimės. Žmogus žino, kad prireikus variklis padės, todėl drąsiau išvažiuoja.

Tai ypač aktualu Lietuvos miestams ir priemiesčiams. Ne visi gyvena šalia darbo. Ne visi turi idealius dviračių takus. Ne visi nori atvažiuoti į biurą visiškai suprakaitavę. Elektrinis dviratis leidžia pasirinkti tokį krūvį, kuris yra realus, o ne herojiškas.

O sveikatai dažnai labiau reikia ne heroizmo, o nuoseklumo.

Ar elektrinis dviratis gali sumažinti ligų riziką?

Tyrėjai teigia, kad reguliarus važiavimas elektriniu dviračiu gali būti siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei medžiagų apykaitos sutrikimų rizika. Tai logiška: jei žmogus juda daugiau, jo širdis dirba aktyviau, gerėja ištvermė, lengviau kontroliuoti svorį, kraujospūdį ir gliukozės apykaitą.

Tačiau svarbu nepaversti elektrinio dviračio stebuklingu vaistu. Vien tai, kad nusipirksite elektrinį dviratį, sveikatos nepakeis. Poveikis atsiranda tada, kai juo važiuojama reguliariai. Ne kartą per mėnesį iki ledainės, o kelis kartus per savaitę, bent po 20–30 minučių ar daugiau.

Taip pat svarbu, kaip važiuojate. Jei visada įjungiate didžiausią pagalbos režimą ir minate minimaliai, krūvis bus mažesnis. Jei pasirenkate silpnesnę pagalbą, minate aktyviau ir važiuojate ilgiau, kūnas gaus daugiau naudos.

Elektrinis dviratis leidžia reguliuoti krūvį. Ir tai yra jo privalumas.

Gera žinia tiems, kurie nemėgsta sportuoti „per kančią“

Dalis žmonių vis dar mano, kad sportas turi būti sunkus, nemalonus ir baigtis prakaitu iki paskutinio siūlo. Jei nepavargai, vadinasi, „nesiskaito“. Tačiau sveikatai tokia logika nebūtinai reikalinga.

Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas yra labai vertingas. Tai gali būti greitesnis ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, darbas sode ar elektrinis dviratis, jei pulsas pakyla ir kūnas dirba. Svarbiausia – reguliarumas.

Elektrinis dviratis daugeliui žmonių suteikia būtent tai, ko trūksta tradiciniam sportui: malonumą. Jis leidžia judėti be baimės, kad bus per sunku. Leidžia nuvažiuoti toliau. Leidžia pasirinkti gražesnį maršrutą. Leidžia grįžti namo ne visiškai išsekus.

O kai veikla maloni, žmogus ją kartoja. Čia ir prasideda tikroji nauda.

Ar įprastas dviratis vis tiek geresnis?

Jei žmogus sveikas, mėgsta aktyviai sportuoti ir nori didesnio fizinio krūvio, paprastas dviratis tikrai gali būti intensyvesnis pasirinkimas. Jis priverčia dirbti daugiau, ypač kalnuose ar važiuojant ilgesnius atstumus.

Tačiau klausimas ne visada toks paprastas. Geriausias dviratis yra tas, kuriuo žmogus iš tikrųjų važiuoja.

Jei paprastas dviratis stovi rūsyje, nes „per sunku“, „per toli“, „per daug prakaito“ arba „neužteks jėgų grįžti“, jo teorinis pranašumas nieko nereiškia. Elektrinis dviratis, kuris naudojamas kasdien, gali duoti daugiau realios naudos nei paprastas dviratis, kuris ištraukiamas du kartus per sezoną.

Todėl nereikėtų šių dviejų pasirinkimų supriešinti. Jie tiesiog tinka skirtingiems žmonėms ir skirtingoms situacijoms.

Ką verta žinoti prieš perkant elektrinį dviratį?

Jei elektrinį dviratį renkatės ne tik patogumui, bet ir sveikatai, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirmiausia – ar dviratis patogus. Net geriausia baterija nepadės, jei sėdėsena bus nepatogi, skaudės nugarą ar riešus.

Antra – pagalbos režimai. Gerai, kai galima rinktis kelis lygius: nuo labai švelnios pagalbos iki stipresnės. Taip lengviau reguliuoti krūvį pagal savijautą, maršrutą ir tikslą.

Trečia – svoris. Elektriniai dviračiai dažnai sunkesni už įprastus. Jei gyvenate daugiabutyje be lifto ir dviratį teks nešti į ketvirtą aukštą, šis klausimas labai greitai taps svarbus.

Ketvirta – saugumas. Elektrinis dviratis gali važiuoti greičiau ir lengviau nei tikitės, todėl šalmas, šviesos, atšvaitai ir tvarkingi stabdžiai nėra formalumas. Ypač mieste, kur reikia dalintis erdve su automobiliais, pėsčiaisiais ir paspirtukais.

Svarbiausia – ne apgauti save

Elektrinis dviratis gali būti puikus sveikatos pagalbininkas, bet tik tada, jei žmogus juo naudojasi sąmoningai. Jei tikslas yra gauti daugiau fizinio krūvio, nereikėtų visada važiuoti didžiausiu pagalbos režimu. Kartais verta sumažinti variklio pagalbą ir leisti kojoms padirbėti daugiau.

Galima pradėti paprastai: kelias dienas per savaitę pakeisti trumpas keliones automobiliu į keliones dviračiu. Jei maršrutas ilgas, galima dalį kelio važiuoti su didesne pagalba, o dalį – su mažesne. Jei yra įkalnė, variklis padės. Jei lygus kelias, galima minti aktyviau.

Tokiu būdu elektrinis dviratis tampa ne tinginystės simboliu, o labai praktišku būdu į gyvenimą įdėti daugiau judėjimo.

Elektrinis dviratis nėra „netikras sportas“

Tyrimo rezultatai gerai atsako į seną pašaipą, kad elektriniu dviračiu važiuoja tik tie, kurie nenori pajudėti. Iš tikrųjų daugelis tokių žmonių kaip tik pradeda judėti daugiau. Jie renkasi dviratį vietoje automobilio, važiuoja ilgesnius atstumus, dažniau išvažiuoja į lauką ir gauna krūvio, kuris širdžiai bei kraujotakai tikrai reikšmingas.

Elektrinis dviratis nepadaro darbo už žmogų iki galo. Jis padaro judėjimą prieinamesnį. O tai labai svarbu visuomenėje, kurioje daugelis per daug sėdi, per mažai juda ir laukia tos idealios dienos, kai pagaliau „pradės sportuoti“.

Galbūt idealios dienos nereikia laukti. Gal užtenka dviračio, šiek tiek pagalbos į kalną ir noro bent dalį kasdienybės pravažiuoti savo kojomis.

Nes, kaip rodo tyrimai, širdžiai visai nesvarbu, ar šalia pedalų yra variklis. Jai svarbu, kad jūs apskritai judate.