Šį pavasarį erkės Lietuvoje tapo aktyvios neįprastai anksti, o jų gausa kai kur jau stebina net visko mačiusius žmones. Vos kelių minučių pasivaikščiojimas sode, pievoje ar miško pakraštyje gali baigtis tuo, kad ant drabužių rasite ne vieną, o kelias ar net keliolika erkių. Specialistai aiškina, kad tam įtakos turi ne tik orų svyravimai, bet ir tai, jog erkėms pavojingesni ne šalčiai, o dideli karščiai ir sausra.
Jei ne šviesios kelnės, daugelis tikriausiai net nepastebėtų, kiek daug erkių jau dabar tyko žolėje ir ant žemų augalų. Jos dažnai išryškėja tik tada, kai pradeda ropoti audiniu aukštyn ir ieško vietos įsisiurbti. Būtent todėl žmonėms gali atrodyti, kad šiemet susiduriame su tikru erkių antplūdžiu. Ir nors žodis „epidemija“ skamba per stipriai, akivaizdu viena – erkės šį sezoną tapo matomos labai anksti ir labai gausiai.
Erkės Lietuvoje suaktyvėjo anksčiau nei įprastai
Paprastai didžiausias erkių aktyvumas daugeliui asocijuojasi su vėlyvu pavasariu ir geguže, tačiau šiemet jų gausa pastebėta jau gerokai anksčiau. Žmonės vis dažniau pasakoja, kad erkių randa ne tik miškuose, bet ir savo kiemuose, soduose, prie sodybų ar net tiesiog aukštesnėje žolėje gyvenamuosiuose rajonuose. Tai ir kelia daugiausia nerimo, nes erkės tampa ne kažkur „gamtoje“, o praktiškai kasdienėje aplinkoje sutinkamu pavojumi.
Tokį vaizdą lengva nuvertinti, kol pats to nepamatai. Tačiau kai ant vienos kelnių klešnės per trumpą laiką pastebi kelias ar net dešimt erkių, abejonės dingsta. Tai jau ne pavienis atvejis, o ženklas, kad šį pavasarį jų aktyvumas iš tiesų yra labai didelis. Būtent todėl žmonės vis dažniau ieško atsakymo, ar tai laikinas šuolis, ar platesnė tendencija, susijusi su orų kaita ir ilgesniu aktyviuoju erkių sezonu.
Kodėl žiema erkių nesunaikino
Daugeliui vis dar atrodo logiška, kad šalta žiema turėtų sumažinti erkių skaičių. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba visiškai racionaliai: jei buvo šalnų ir šaltesnių periodų, parazitų turėtų būti mažiau. Tačiau realybė yra gerokai sudėtingesnė. Erkės yra daug atsparesnės šalčiui, nei žmonės įpratę manyti, todėl vien žema temperatūra jų populiacijos reikšmingai nesumažina.
Jos žiemoja įvairiose slėptuvėse – urveliuose, plyšiuose, po lapais, gyvūnų buveinėse ir kitose vietose, kur yra bent kiek stabilesnės sąlygos. Kai temperatūra pakyla ir ilgesnį laiką laikosi virš maždaug penkių laipsnių šilumos, erkės vėl tampa aktyvios. Tai nereiškia, kad prieš tai jos buvo sunaikintos – jos tiesiog laukė palankesnio momento. Dėl to po vėsesnio laikotarpio staiga atėję šiltesni orai gali sukurti įspūdį, kad erkės pasirodė iš niekur ir labai gausiai. Apie tai verta prisiminti ir planuojant [apsaugą nuo erkių Lietuvoje pavasarį bei vasarą], nes vien kalendorinis metų laikas jau seniai nebėra patikimas orientyras.
Kur erkės tyko dažniausiai ir kodėl jų galima parsinešti net iš sodo
Po žiemos erkės pradeda ieškoti šeimininkų ir laukia jų ant augalų, ištiesusios priekines kojeles. Jos reaguoja į judesį, šilumą ir pro šalį judančio gyvūno ar žmogaus skleidžiamus signalus. Svarbu tai, kad erkės tyko ne tik miško glūdumoje. Jų galima rasti soduose, pamiškėse, aukštesnėje pievų žolėje, prie takų, krūmynuose ir net prižiūrėtuose kiemuose, jei tik aplinka joms palanki.
Skirtingų vystymosi stadijų erkės gali būti įsikūrusios skirtingame aukštyje ant augalų. Vienos laikosi arčiau žemės, kitos – kiek aukščiau. Dėl to rizika kyla tiek vaikštant per žolę, tiek dirbant sode ar leidžiant laiką prie krūmų ir dekoratyvinių augalų. Erkėms tinka ne tik laukiniai gyvūnai – jos puola šunis, kates, ežius, stirnas, šernus ir, žinoma, žmones. Todėl net trumpas išėjimas į kiemą dar nereiškia, kad pavojus mažas.
Kas erkėms iš tiesų pavojingiausia
Nors daugelis bijo šalčių, mokslininkai vis dažniau pabrėžia visai ką kita: erkėms kur kas didesnė problema yra ne minusinė temperatūra, o stiprūs karščiai, ilga sausra ir išdžiūvusi aplinka. Kai pavasaris būna pakankamai drėgnas, o temperatūra – ne per aukšta, sąlygos erkėms tampa itin palankios. Tokiu metu jos gali būti aktyvios ilgai ir intensyviai.
Būtent todėl vėsesnis, bet ne per šaltas pavasaris erkėms dažnai yra beveik idealus. Jei nėra didelių karščių, kurios jas išsekintų, o drėgmės pakanka, jos aktyviai ieško šeimininkų ir jų sezonas gali prasidėti anksčiau bei tęstis ilgiau. Tai bloga žinia žmonėms, nes reiškia, kad didesnio budrumo reikia ne tik vasaros įkarštyje, bet jau nuo pirmųjų šiltesnių savaičių.
Kodėl tai svarbu Lietuvai būtent dabar
Erkių gausa Lietuvoje svarbi ne tik dėl nemalonaus įsisiurbimo. Didžiausia problema yra jų platinamos ligos, kurios kasmet kelia rimtą riziką. Kuo anksčiau erkės tampa aktyvios, tuo ilgesnis laikotarpis, kai žmonės turi saugotis būdami gamtoje, dirbdami sode ar net tiesiog vedžiodami šunį. O kai erkių daug ir jos lengvai patenka ant drabužių, tikimybė parsinešti jas namo dar labiau išauga.
Todėl šį pavasarį svarbiausia ne panikuoti, o suprasti, kad situacija iš tiesų reikalauja daugiau atidumo. Šviesūs drabužiai, kūno apžiūra po buvimo lauke, atsargumas aukštoje žolėje ir dėmesys augintiniams tampa ne perteklinėmis, o visiškai pagrįstomis priemonėmis. Šiemet erkės Lietuvoje tikrai nėra kažkur toli – jos jau visai čia pat, ir būtent tai žmones labiausiai nustebino. Dėl to verta iš anksto žinoti ir [ką daryti įsisiurbus erkei bei kada kreiptis į medikus], nes greita reakcija dažnai reiškia gerokai mažesnę riziką.
