Erkės šios kraujo grupės rinkosi rečiausiai: bet viena klaida gamtoje gali viską pakeisti

Šiltuoju metų laiku erkės Lietuvoje tampa ne teorine, o labai praktiška problema. Jų galima parsinešti ne tik iš miško, bet ir iš parko, paežerės, sodo, pievos ar net žolėtos vietos prie namų. Todėl kiekviena žinia apie tai, kas erkėms gali būti mažiau patrauklu, iškart sulaukia dėmesio.

Viena tokia detalė susijusi su kraujo grupe. Nedidelis Čekijos mokslininkų eksperimentas parodė, kad erkės gali nevienodai reaguoti į skirtingas ABO kraujo grupes. Mažiausiai patraukli joms pasirodė B (III) kraujo grupė, o dažniau jos rinkosi A (II) kraujo grupę.

Skamba taip, lyg vieniems žmonėms gamta būtų padovanojusi nematomą apsaugą. Tačiau čia ir slypi pavojingiausia vieta: B kraujo grupė nereiškia, kad erkės jūsų nepuls.

Ką parodė eksperimentas

Tyrimo metu buvo stebėta 100 Ixodes ricinus rūšies erkių nimfų reakcija į skirtingas žmogaus kraujo grupes. Ši erkių rūšis aktuali Europoje, todėl rezultatai natūraliai patraukė dėmesį.

Eksperimento metu erkės dažniau rinkosi A (II) kraujo grupę, o rečiausiai – B (III). Skirtumas tarp šių grupių buvo statistiškai reikšmingas, todėl galima kalbėti apie galimą kraujo grupės įtaką erkių pasirinkimui.

Tačiau tai buvo nedidelis laboratorinis tyrimas. Realiame miške ar pievoje erkė žmogaus nesirenka taip tvarkingai, kaip tai galima stebėti eksperimente. Lauke veikia kur kas daugiau veiksnių: kūno kvapas, prakaitas, šiluma, iškvepiamas anglies dioksidas, drabužiai, judėjimas, žolės aukštis ir tiesiog atsitiktinumas.

Todėl kraujo grupė gali būti įdomus niuansas, bet ne apsaugos planas.

Kodėl nereikėtų džiaugtis per anksti

Jeigu jūsų kraujo grupė B (III), tai dar nereiškia, kad galite ramiai vaikščioti po aukštą žolę su šortais ir be repelento. Erkėms pakanka prisikabinti prie drabužio ar odos, kai žmogus praeina pro šalį. Ji nebūtinai turi ilgai „rinktis“ auką.

Dar svarbiau tai, kad pavojų kelia ne pats įkandimo faktas, o ligos, kurias erkės gali pernešti. Tarp jų – Laimo liga ir erkinis encefalitas. Šios infekcijos gali turėti rimtų pasekmių, todėl apsauga reikalinga visiems, nepriklausomai nuo kraujo grupės.

Būtent dėl to tokias naujienas verta skaityti atsargiai. Jos įdomios, bet neturėtų pakeisti įprastų saugumo priemonių. Blogiausia, ką žmogus gali padaryti, tai pagalvoti: „Manęs erkės nemėgsta, vadinasi, galiu nesisaugoti.“

Kur Lietuvoje erkės tyko dažniausiai

Daugelis vis dar mano, kad erkės – tik miško problema. Iš tikrųjų jų galima aptikti labai įvairiose vietose, kur yra žolės, krūmų, drėgmės ir gyvūnų judėjimo.

Rizika didesnė pievose, parkuose, pakelėse, sodybose, prie ežerų, miško takeliuose, neprižiūrėtose žolėtose teritorijose. Erkė gali prisikabinti prie kelnių klešnės, batų, kojinių ar augintinio kailio, o tik vėliau patekti ant odos.

Todėl grįžus iš gamtos neužtenka pasakyti: „Miške nebuvau.“ Jei buvote aukštoje žolėje ar krūmynuose, kūną vis tiek verta apžiūrėti.

Erkių pavojus

Kaip iš tikrųjų apsisaugoti

Patikimiausia apsauga prasideda dar prieš išeinant į gamtą. Rinkitės uždaresnius drabužius, ilgas kelnes, ilgas rankoves, aukštesnes kojines. Šviesesni drabužiai padeda greičiau pastebėti ropojančią erkę.

Einant per aukštą žolę kelnių klešnes galima sukišti į kojines ar batus. Tai neatrodo madingai, bet veikia geriau nei vėliau ieškoti įsisiurbusios erkės.

Naudokite repelentus, skirtus apsaugai nuo erkių, ir laikykitės jų naudojimo instrukcijos. Grįžę namo apžiūrėkite kūną, ypač pakinklius, kirkšnis, pažastis, pilvo sritį, kaklą, vietas už ausų ir galvos odą. Vaikus reikia tikrinti dar kruopščiau, nes jie dažnai laksto po žolę, sėdi ant žemės ir patys erkės nepastebi.

Nepamirškite ir augintinių. Šuo ar katė gali parsinešti erkę į namus, o ji vėliau gali atsidurti ant žmogaus.

Jei erkė įsisiurbė, nelaukite

Įsisiurbusią erkę reikia pašalinti kuo greičiau. Tam geriausia naudoti specialų erkių traukiklį arba pincetą. Erkė suimama kuo arčiau odos ir traukiama ramiai, nespaudžiant jos kūno.

Nereikėtų erkės tepti aliejumi, sviestu, kremu ar kitomis priemonėmis. Tokie metodai gali tik pabloginti situaciją. Pašalinus erkę, įkandimo vietą verta stebėti. Jei atsiranda plintantis paraudimas, karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas, raumenų ar sąnarių skausmai, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Svarbu prisiminti ir tai, kad skiepai nuo erkinio encefalito neapsaugo nuo visų erkių platinamų ligų. Vakcina saugo nuo erkinio encefalito, bet ne nuo Laimo ligos.

Kam iš tiesų labiausiai pasisekė

Jei žiūrėtume tik į eksperimentą, labiausiai „pasisekė“ B (III) kraujo grupės žmonėms – erkės ją rinkosi rečiausiai. Tačiau realiame gyvenime labiausiai pasiseka ne tiems, kurių kraujo grupė mažiau patraukli laboratorijoje, o tiems, kurie nepasitiki sėkme.

Erkės neklausia, kokia jūsų kraujo grupė. Jos laukia žolėje, krūmuose, parkuose ir sodybose. Todėl geriausia apsauga išlieka paprasta: tinkami drabužiai, repelentas, kūno apžiūra ir greitas erkės pašalinimas.

B (III) kraujo grupė gali būti įdomi detalė, bet ne leidimas atsipalaiduoti. Gamtoje nuo erkių saugo ne kraujo grupė, o atsargumas.