Erkių sezonu dažnai klausiama, kodėl vienus žmones jos puola dažniau, o kiti, regis, iš žolės grįžta be nė vienos įsisiurbusios erkės. Vienas nedidelis tyrimas parodė įdomų skirtumą: mažiausiai erkes traukė B kraujo grupė, o labiausiai – A kraujo grupė. Tačiau tai nereiškia, kad kraujo grupė gali pakeisti repelentą ar kūno apžiūrą po pasivaikščiojimo.
Ką parodė tyrimas su erkėmis
Masaryko universiteto tyrėjai Čekijoje atliko nedidelį laboratorinį tyrimą, kuriame stebėjo, ar europinės erkės Ixodes ricinus nymphos labiau renkasi tam tikros ABO kraujo grupės mėginius. Tyrimo rezultatai parodė, kad erkės dažniausiai judėjo link A kraujo grupės mėginio, o mažiausiai jas traukė B kraujo grupė. O ir AB kraujo grupės atsidūrė tarp šių dviejų kraštutinumų.
Tai ir tapo pagrindu antraštėms, kad „erkės nemėgsta B kraujo grupės“. Vis dėlto tiksliau būtų sakyti atsargiau: laboratorinėmis sąlygomis B kraujo grupės mėginiai erkėms buvo mažiausiai patrauklūs.
Skirtumas įdomus, bet jis nėra pakankamas, kad žmogus pagal kraujo grupę galėtų spręsti, ar jam reikia saugotis erkių. Tyrimas buvo atliktas ne su žmonėmis miške, o su kraujo mėginiais laboratorijoje. Tai reiškia, kad realiame gyvenime veikia daug daugiau veiksnių: kūno kvapas, prakaitas, apranga, judėjimas, vietovė, žolės aukštis, drėgmė ir laikas, praleistas gamtoje.
Kodėl vien kraujo grupė neapsaugo
Erkė žmogų randa ne taip, kaip mes pasirenkame maistą iš lentynos. Ji reaguoja į aplinkos signalus: šilumą, kvapus, anglies dioksidą, judėjimą ir kontaktą su augalais. Todėl net jei B kraujo grupė laboratoriniame tyrime erkėms pasirodė mažiausiai patraukli, tai nereiškia, kad žmogus su šia kraujo grupe miške yra saugus.
Praktinis pavojus priklauso nuo to, kur einate ir kaip elgiatės. Jei žmogus su B kraujo grupe vaikšto per aukštą žolę be ilgesnių kelnių, nesinaudoja repelentu ir po grįžimo neapžiūri kūno, jo rizika gali būti didesnė nei A kraujo grupę turinčio žmogaus, kuris imasi apsaugos priemonių.
Būtent todėl mokslininkai ir gydytojai pabrėžia: kraujo grupės klausimas įdomus, bet kol kas tai nėra praktinė apsaugos strategija. Net tyrimą aptariantys medikai pažymi, kad reali erkių įsisiurbimo rizika priklauso nuo aplinkos, elgesio ir prevencijos, o ne vien nuo kraujo grupės.
Kam reikėtų būti ypač atsargiems
Jeigu turite A kraujo grupę, šis tyrimas gali skambėti nemaloniai, nes būtent A grupės mėginiai laboratorijoje erkes traukė labiausiai. Tačiau ir čia nereikėtų panikuoti. Tai nereiškia, kad erkės jus būtinai puls dažniau. Tai tik rodo galimą biologinį skirtumą, kurį dar reikia patvirtinti platesniais tyrimais.
O, AB ir B kraujo grupių žmonės taip pat neturėtų jaustis apsaugoti. Erkės platina pavojingas ligas, tarp jų erkinį encefalitą ir Laimo ligą, todėl svarbiausia yra ne kraujo grupės „sėkmė“, o elgesys gamtoje.
Einant į mišką, parką, pievą ar sodą verta rinktis šviesesnius drabužius, ilgas kelnes, uždarą avalynę, naudoti repelentą ir vengti brautis per aukštą žolę. Grįžus namo reikia apžiūrėti kūną, ypač pakinklius, kirkšnis, pažastis, kaklą, vietas už ausų ir galvos odą.
Jei erkė įsisiurbė, ją reikia pašalinti kuo greičiau, traukiant tiesiai ir nespaudžiant pilvelio. Įsisiurbimo vietą verta stebėti kelias savaites. Jei atsiranda plintantis paraudimas, karščiavimas, silpnumas, galvos ar raumenų skausmai, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ką iš tikrųjų reiškia ši išvada
Tyrimas apie kraujo grupes ir erkes įdomus todėl, kad parodo: erkės gali reaguoti į labai subtilius biologinius signalus. Tačiau kol kas tai labiau mokslinė užuomina, o ne kasdienė taisyklė.
Mažiausiai patraukli erkėms laboratorijoje buvo B kraujo grupė, labiausiai – A. Bet gamtoje erkės nesivadovauja vien kraujo grupe. Jos dažniau „pasirenka“ tą, kuris atsiduria jų kelyje, eina per tinkamą vietą ir nesiima apsaugos.
Todėl paprasčiausia išvada tokia: kraujo grupė gali būti įdomi detalė, bet nuo erkių saugo ne ji. Saugo tinkama apranga, repelentai, kūno apžiūra ir greitas erkės pašalinimas.
