Gazuoto mineralinio vandens nauda ir žala – ką sako gydytojai ir mokslininkai

Ar ir jums būna taip: po pietų norisi ne paprasto vandens, o stiklinės šalto, burbuliuojančio mineralinio? Vieniems jis atrodo gaivesnis, kiti be jo sunkiai įsivaizduoja vakarienę, o treti jau seniai girdėjo perspėjimą, kad „burbuliukai gadina skrandį“. Todėl prie parduotuvės lentynos kartais pasirenkama ne pagal skonį, o pagal nerimą – gal geriau imti negazuotą, kad tik nepakenktų?

Gazuotas mineralinis vanduo nėra nei stebuklingas sveikatos gėrimas, nei automatiškai blogas įprotis. Daugumai sveikų žmonių jis gali būti visai tinkamas būdas išgerti daugiau skysčių. Tačiau tas pats butelis žmogui, kurį vargina rėmuo, pilvo pūtimas ar jautrus virškinimas, gali tapti priežastimi, dėl kurios vakaras baigiasi ne maloniu sotumu, o spaudimu po šonkauliais.

Gydytojai ir mitybos specialistai dažniausiai siūlo žiūrėti ne vien į burbuliukus, bet į visą etiketę ir savo savijautą. Svarbu, ar tai yra paprastas gazuotas vanduo, natūralus mineralinis vanduo, ar saldintas gėrimas, tik prisidengęs „vandens“ vardu. Šie pasirinkimai organizmui tikrai nėra vienodi.

Kai burbuliukai padeda išgerti daugiau vandens

Didžiausia gazuoto mineralinio vandens nauda labai paprasta: jei jis jums skanesnis už paprastą vandenį, tikėtina, kad jo ir išgersite daugiau. Žmogus, kuris visą dieną pamiršta atsigerti, o vakare supranta išgėręs tik porą kavos puodelių, nebūtinai turi save kankinti nemėgstamu skoniu. Jei stiklinė mineralinio padeda palaikyti įprastą skysčių vartojimą, tai jau yra praktiškas pliusas.

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad gazuotas vanduo gali prisidėti prie hidratacijos taip pat, kaip ir negazuotas. Anglies dioksidas vandenyje pats savaime jo nepaverčia „tuščiu“ ar organizmui netinkamu. Be to, mineraliniame vandenyje gali būti kalcio, magnio, bikarbonatų ir kitų mineralų, tačiau jų kiekis labai skiriasi – vienas vanduo nuo kito gali būti visai kitoks.

Kai kuriems žmonėms burbuliuojantis vanduo trumpam padeda pasijusti sotesniems. Tai gali būti naudinga tiems, kurie įpratę tarp valgymų nuolat užkandžiauti vien iš noro ką nors pakramtyti. Vis dėlto tai nėra svorio metimo priemonė: sotumo pojūtis paprastai būna laikinas, o sveikatai daug daugiau reiškia bendras valgymo ritmas, maisto pasirinkimai ir kasdienis judėjimas.

Nemalonumas prasideda ne visiems, bet jis tikras

Dažniausias gazuoto vandens minusas – ne žala organams, o paprasčiausias diskomfortas. Anglies dioksido dujos gali padidinti pilvo tempimo, raugėjimo ir pūtimo pojūtį. Sveikam žmogui tai dažniausiai tik trumpas nepatogumas, bet jautresniam pilvui užtenka vienos didelės stiklinės, išgertos greitai, kad kelnės po vakarienės imtų spausti labiau nei įprastai.

Žmonėms, kuriuos vargina gastroezofaginio refliukso liga ar dažnas rėmuo, gazuoti gėrimai gali sustiprinti simptomus. Kai skrandis prisipildo dujų, didėja spaudimas, o daliai žmonių lengviau atsiranda deginimas už krūtinkaulio ar rūgštaus turinio kilimas į gerklę. Tai nereiškia, kad kiekvienam, turinčiam rėmenį, gazuotas mineralinis yra griežtai draudžiamas, tačiau ryšį verta ramiai pasitikrinti: kelioms dienoms jo atsisakyti ir stebėti, ar savijauta keičiasi.

Yra ir žmonių, kuriems gazuotas vanduo tinka kur kas prasčiau po tam tikrų virškinamojo trakto operacijų arba sergant ligomis, kai gydytojas rekomenduoja tausojantį racioną. Tokiais atvejais draugo patarimas „man tai nieko nebūna“ mažai kuo padės. Sprendimą geriausia derinti su gydytoju ar dietistu, nes svarbi ne bendra taisyklė, o konkreti žmogaus būklė.

Gazuoto mineralinio vandens nauda ir žala – ką sako gydytojai ir mokslininkaiNuotrauka: Pixabay / congerdesign

Dantys ir kaulai: kur baigiasi populiarūs gąsdinimai

Vienas atkakliausių mitų teigia, kad gazuotas vanduo ardo kaulus. Tvirtų pagrindų šiam teiginiui nėra: paprastas gazuotas mineralinis vanduo nėra tas pats, kas saldūs gazuoti gėrimai. Kaulų sveikatai daug svarbesni bendras kalcio ir vitamino D kiekis, baltymai, fizinis aktyvumas, amžius, hormoninė būklė ir rūkymas, o ne vien tai, ar vanduo stiklinėje turi burbuliukų.

Su dantimis situacija šiek tiek niuansuotesnė. Gazuotas vanduo yra rūgštesnis už negazuotą, todėl teoriškai gali šiek tiek prisidėti prie emalio erozijos, ypač jei jis gurkšnojamas visą dieną ir ypač jei vanduo pagardintas rūgštimis, cukrumi ar sirupais. Didžiausia problema dantims paprastai yra ne pats anglies dioksidas, o saldinti ir rūgštinti gėrimai, kurie neretai atrodo nekalti, nes ant pakuotės parašyta „gaivus vandens gėrimas“.

Paprastas sprendimas – nelaikyti butelio prie lūpų nuo ryto iki vakaro. Mineralinį geriau išgerti valgant ar vienu metu, o paskui burną praskalauti paprastu vandeniu. Dantų nereikėtų pulti valytis iškart po rūgštaus gėrimo: emaliui naudinga duoti laiko, o kasdienėje rutinoje svarbiausios lieka įprastos burnos higienos taisyklės ir profilaktiniai vizitai pas odontologą.

Etiketė kartais pasako daugiau nei žodis „mineralinis“

Šeimai, kuri vakarienei atsidaro vieną mineralinio butelį, tai gali būti paprastas ir geras pasirinkimas vietoje limonado. Tėvams vis dėlto verta nepainioti jo su saldžiais gazuotais gėrimais: vaikui burbuliukai dažnai patinka, tačiau kasdienio troškulio neturėtų malšinti gėrimas su cukrumi ar saldikliais. Senjorui svarbiau atkreipti dėmesį į mineralinę sudėtį ir druskos kiekį, ypač jei gydytojas yra rekomendavęs riboti natrį.

Aktyviai dirbantis žmogus kartais griebia stipriai mineralizuotą vandenį po sporto ar karštą dieną, nes atrodo, kad taip greičiau „atgaus jėgas“. Po gausaus prakaitavimo mineralai iš tiesų gali būti aktualūs, bet vienas vanduo nepakeičia nei reguliaraus maisto, nei individualių gydytojo rekomendacijų. O žmogui, turinčiam inkstų, širdies, kraujospūdžio ar kitų lėtinių sveikatos problemų, mineralinio vandens rūšį ir kiekį verta aptarti su savo gydytoju.

Verslui patogu parduoti įspūdį, kad kiekvienas butelis yra sveikesnis pasirinkimas. Tačiau pirkėjui naudingiau perskaityti sudėtį: ar pridėta cukraus, aromatų, rūgščių, kiek yra natrio ir kokia mineralizacija. Jei norisi skonio, galima į paprastą gazuotą vandenį įspausti citrinos ar įdėti mėtų, tik ir čia verta prisiminti, kad dažnas rūgščių gėrimų gurkšnojimas dantims nėra palankus.

Gazuotas mineralinis vanduo neturi būti nei kaltės šaltinis, nei sveikatingumo simbolis. Jei po jo jaučiatės gerai, renkatės nesaldintą variantą ir nepamirštate paprasto vandens, dažniausiai nėra priežasties atsisakyti malonaus burbuliavimo. O jeigu kūnas po kiekvienos stiklinės primena apie save rėmeniu ar pilvo pūtimu, verta juo patikėti: geriausias vanduo yra tas, kuris ne tik numalšina troškulį, bet ir leidžia po jo jaustis lengvai.