„Geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“: kurie produktai po datos dar saugūs, o kurių valgyti nebegalima

Šaldytuve randate jogurtą, kurio data baigėsi vakar. Spintelėje – makaronus, kurių „geriausias iki“ praėjo prieš tris mėnesius. Ant mėsos pakuotės parašyta „tinka vartoti iki“, bet ji atrodo normaliai ir nekvepia blogai. Tada prasideda tas kasdienis klausimas: išmesti gaila, bet apsinuodyti irgi nesinori.

Čia svarbiausia ne pati data, o užrašas prie jos. „Geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“ nėra tas pats. Vienas terminas dažniausiai kalba apie produkto kokybę, kitas – apie saugumą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aiškina, kad pasibaigus „tinka vartoti iki“ terminui produktas laikomas nesaugiu ir netinkamu vartoti, o „geriausias iki“ atveju kai kurie produktai gali būti vartojami ir po datos, jei nėra gedimo požymių ir jie buvo tinkamai laikyti. Europos Komisija taip pat pabrėžia: „best before“ reiškia kokybę, o „use by“ – saugą.

Paprastai tariant, „geriausias iki“ reiškia: po šios datos produktas gali būti nebe toks skanus, traškus, kvapnus ar gražios tekstūros. „Tinka vartoti iki“ reiškia: po šios datos geriau nerizikuoti, net jei produktas atrodo tvarkingas.

„Geriausias iki“: dažnai galima vertinti pagal būklę

Užrašas „geriausias iki“ dažniausiai dedamas ant produktų, kurie nėra greitai gendantys. Tai makaronai, ryžiai, kruopos, miltai, kava, arbata, konservai, sausainiai, šokoladas, aliejus, prieskoniai, šaldyti produktai. Pasibaigus šiai datai, gamintojas nebeužtikrina geriausios kokybės, bet tai automatiškai nereiškia, kad maistas tapo pavojingas.

Vis dėlto tai nereiškia, kad galima valgyti bet ką ir bet kada. Reikia įvertinti pakuotę, kvapą, spalvą, tekstūrą, pelėsio požymius, vabzdžius, drėgmę ir laikymo sąlygas. Jei miltai buvo laikomi drėgnoje spintelėje, jie gali sugesti ir iki datos. Jei konservų dėžutė išsipūtusi, surūdijusi ar leidžia skystį, jos valgyti nereikėtų net tada, kai data dar nepasibaigusi.

Svarbi detalė: kai produktas jau atidarytas, nebegalima aklai vadovautis tik bendra galiojimo data. Jei ant pakuotės parašyta „atidarius suvartoti per 3 dienas“, šis nurodymas tampa labai svarbus. Pavyzdžiui, padažas, pieno produktas ar konservuotas maistas po atidarymo jau elgiasi kitaip nei sandari pakuotė lentynoje.

„Tinka vartoti iki“: čia rizikuoti nereikėtų

Užrašas „tinka vartoti iki“ naudojamas greitai gendantiems produktams. Tai šviežia mėsa, žuvis, malta mėsa, kai kurie pieno produktai, paruoštos salotos, kulinarijos gaminiai, švieži pusgaminiai. Būtent su šiais produktais pavojingiausia vadovautis logika „atrodo normaliai, vadinasi, galima“.

Problema ta, kad pavojingos bakterijos ne visada pakeičia kvapą, spalvą ar skonį. Maistas gali atrodyti visiškai padoriai, bet vis tiek būti nesaugus. Ypač tai aktualu maltai mėsai, žuviai, vištienai, jūros gėrybėms ir paruoštiems patiekalams, kurie buvo laikyti nepakankamai šaltai arba ilgiau nei leidžia gamintojas.

Jei produktas pažymėtas „tinka vartoti iki“, saugiausias sprendimas – suvartoti iki nurodytos datos pabaigos arba užšaldyti prieš šiai datai baigiantis, jei pakuotėje nurodyta, kad tai galima daryti. Užšaldymas gali pratęsti produkto naudojimo laiką, bet jis turi būti atliktas laiku, o ne tada, kai terminas jau praėjo.

„Geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“: kurie produktai po datos dar saugūs, o kurių valgyti nebegalima

Kaip nuspręsti namuose: paprasta taisyklė

Pirmas klausimas turėtų būti ne „kiek dienų praėjo?“, o „koks užrašas ant pakuotės?“. Jei parašyta „tinka vartoti iki“, pasibaigus datai geriau nevalgyti. Jei parašyta „geriausias iki“, galima vertinti produkto būklę, bet atsargiai ir sąžiningai.

Antras klausimas – kaip produktas buvo laikomas. Jei pieno produktas pusdienį stovėjo ant stalo, jo data nebeišgelbės. Jei šaldytuve temperatūra per aukšta, greitai gendantys produktai ges greičiau. Jei kruopos spintelėje sugėrė drėgmę, jos gali būti netinkamos ir prieš datą.

Trečias klausimas – ar pakuotė nepažeista. Išsipūtusi pakuotė, keistas šnypštimas atidarius, pelėsis, gleivėta tekstūra, apkartęs kvapas, dujos, pakitusi spalva ar skonis yra signalai, kad produktą reikia mesti. Su maistu geriau nevaidinti herojaus: sutaupyti kelis eurus nėra verta apsinuodijimo.

Kaip mažiau išmesti ir vis tiek nerizikuoti?

Geriausias būdas mažinti maisto švaistymą – ne valgyti rizikingą maistą, o tvarkyti produktus taip, kad jie nesugestų. Šaldytuve verta laikytis paprastos taisyklės: naujesnius produktus dėti giliau, senesnius – į priekį. Taip pirmiausia pamatysite tai, ką reikia suvartoti greičiau.

Greitai gendančius produktus verta planuoti dar parduotuvėje. Jei perkate mėsą ar žuvį, bet nežinote, ar gaminsite šiandien arba rytoj, geriau dalį iškart užšaldyti. Jei perkate didesnę jogurto, varškės ar padažo pakuotę, atidarius ją reikia suvartoti pagal gamintojo nurodymus, o ne pagal bendrą datą ant dangtelio.

Sausus produktus verta laikyti sandariai: kruopas, miltus, makaronus, riešutus, prieskonius. Taip mažiau rizikos, kad atsiras drėgmės, kandžių ar pašalinių kvapų. Konservus geriau laikyti vėsioje, sausoje vietoje, o pažeistų, išsipūtusių ar aprūdijusių pakuočių nenaudoti.

Pati svarbiausia taisyklė labai paprasta: „geriausias iki“ leidžia vertinti, „tinka vartoti iki“ – ne vieta eksperimentams. Taip galima ir mažiau išmesti, ir nesusipainioti tada, kai rankoje laikote produktą su vakar pasibaigusia data.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!