Įjungus šildymą oda pradeda tempti: kokio kremo ieškoti ir kuri sudėtis tikrai turi prasmę

Kai namuose prasideda šildymo sezonas, oda dažnai tai pajunta greičiau nei mes patys. Ryte veidas dar atrodo įprastai, o vakare jau tempia skruostus, makiažas gula nelygiai, aplink nosį atsiranda sausų vietų, o įprastas lengvas gelis staiga nebeduoda jokio komforto. Taip nutinka ne todėl, kad oda per vieną savaitę „paseno“ ar pasikeitė neatpažįstamai. Dažniausiai ji tiesiog netenka daugiau drėgmės.

Šildymas sausina patalpų orą, lauke prisideda vėjas ir temperatūrų skirtumai, o oda turi dirbti sunkiau, kad išlaikytų savo apsauginį barjerą. Todėl rudenį ir žiemą veido kremui keliama visai kita užduotis nei vasarą. Jis turi ne tik „maloniai susigerti“, bet ir padėti sulaikyti vandenį odoje, ją suminkštinti ir apsaugoti nuo papildomo dirginimo.

Čia nereikia ieškoti stebuklingo indelio su dešimtimis veikliųjų medžiagų. Kartais geriausias sprendimas – paprastas, aiškios sudėties kremas, kuriame yra drėgmę pritraukiančių, odą minkštinančių ir barjerą palaikančių komponentų. Būtent jų ir verta ieškoti etiketėje.

Kremas šildymo sezonui turi atlikti tris darbus

Geras rudens ir žiemos kremas pirmiausia turi padėti odai gauti drėgmės. Tam reikalingi vadinamieji drėkikliai – medžiagos, kurios pritraukia ir sulaiko vandenį viršutiniame odos sluoksnyje. Vienas dažniausių ir patikimiausių ingredientų yra glicerinas. Jei sudėtyje jis matomas gana aukštai, tai dažnai geras ženklas.

Kitas dažnai minimas ingredientas – hialurono rūgštis ir jos dariniai. Ji padeda sumažinti sausumo, tempimo pojūtį, bet viena pati ne visada išsprendžia žiemos odos problemą. Jei oda labai sausa, vien drėgmę pritraukti nepakanka – reikia ją ir „užrakinti“.

Tam reikalingi minkštikliai bei apsauginį sluoksnį palaikantys komponentai. Skvalanas minkština odą ir padeda sumažinti drėgmės praradimą. Ceramidai yra natūralaus odos apsauginio barjero dalis, todėl jie ypač naudingi, kai oda atrodo išsausėjusi, jautresnė ar lengviau sudirgstanti.

Trečia grupė – raminantys ir barjerą palaikantys priedai. Niacinamidas gali padėti odos apsauginei funkcijai, pantenolis dažnai naudojamas jautrumui ir sausumui mažinti, beta gliukanas, alantoinas ar koloidinės avižos tinka odai, kuri šildymo sezonu reaguoja stipriau. Azijinė centelė taip pat dažnai dedama į kremus, bet jautriai odai bet kuris augalinis ekstraktas gali tikti ne visada.

Į ką žiūrėti sudėtyje

Ant kosmetikos pakuotės ingredientai rašomi mažėjančia tvarka. Tai reiškia, kad sąrašo pradžioje paprastai yra tai, ko produkte daugiausia. Jei glicerinas yra pirmose eilutėse, tikėtina, kad jis tikrai atlieka reikšmingą darbą. Jei naudingas ingredientas parašytas visai pabaigoje, jo gali būti labai nedaug.

Vis dėlto pabaigos nereikia vertinti vien neigiamai. Kai kurie komponentai ir turi būti naudojami mažais kiekiais. Ceramidai, pantenolis, kai kurie ekstraktai ar aktyvūs priedai dažnai dedami mažesnėmis koncentracijomis, todėl jų vieta sąrašo gale dar nereiškia, kad kremas blogas.

Svarbiau ne tai, kad viename kreme būtų viskas iš karto, o kad formulė būtų logiška. Jei matote gliceriną, hialurono rūgštį, skvalaną, ceramidus, niacinamidą ar pantenolį, toks kremas jau gali būti tinkamas šildymo sezonui. Jei sudėtis pilna kvapiklių, eterinių aliejų ir daug dirginančių ekstraktų, jautresnei odai toks produktas gali būti per aktyvus.

Kvapikliai sudėtyje dažnai žymimi kaip Parfum, Fragrance arba Aroma. Jei oda linkusi rausti, perštėti, sausėti ar reaguoti į naujas priemones, geriau rinktis kremą be kvapiklių. Malonus kvapas odai nėra būtinas, o jautriai odai jis kartais tampa papildoma problema.

Kremas veidui

Ką rinktis riebiai ir mišriai odai

Riebi oda irgi gali būti dehidratuota. Tai klaida, kurią daro daug žmonių: jei veidas blizga, atrodo, kad jokio kremo nereikia. Tačiau šildymo sezonu net riebi oda gali tempti, šerpetoti, o kartu vis tiek blizgėti T zonoje. Tai reiškia, kad jai reikia ne sunkaus riebaus kremo, o lengvos, drėkinančios formulės.

Riebiai ir mišriai odai dažniausiai tinka geliniai kremai, lengvos emulsijos, losjonai ar fluidai. Sudėtyje verta ieškoti glicerino, hialurono rūgšties, niacinamido, keramidų. Kai kuriuose produktuose riebiai odai būna cinko PCA – jis dažnai naudojamas formulėse, skirtose odos blizgesiui mažinti.

Jei oda lengvai kemšasi, galima ieškoti užrašo „nekomedogeninis“. Tačiau tai nėra šimtaprocentinė garantija, kad kremas jums tikrai neužkimš porų. Kiekviena oda reaguoja individualiai. Todėl naują kremą geriau pradėti naudoti ne kartu su keliais naujais serumais, o atskirai, kad būtų aišku, kaip jis veikia.

Sausai odai gelio dažnai nebepakanka

Sausa oda šildymo sezonu dažnai prašo sodresnės tekstūros. Jei vasarą tiko lengvas gelis, rudenį jis gali nebeduoti jokio komforto. Po prausimosi oda tempia, kremas susigeria per minutę, o sausumas greitai grįžta. Tai ženklas, kad reikia ne tik drėkiklių, bet ir daugiau minkštinančių bei apsaugančių komponentų.

Sausai odai tinka kremai su glicerinu, hialurono rūgštimi, ceramidais, skvalanu, augaliniais aliejais, sviestais, cholesteroliu, šlapalu mažomis koncentracijomis. Tokie ingredientai padeda ne tik pritraukti drėgmę, bet ir sumažinti jos garavimą.

Labai sausai odai kartais tinka ir priemonės su petrolatumu, mineraliniu aliejumi, lanolinu ar silikonais. Šie ingredientai dažnai nepelnytai laikomi „blogais“, nors jų užduotis paprasta – sukurti apsauginį sluoksnį ir neleisti vandeniui taip greitai pasišalinti iš odos. Žinoma, ne kiekvienam jie patinka pagal pojūtį, bet sausai, tempiančiai odai jie gali būti labai naudingi.

Jautriai odai mažiau dažnai reiškia geriau

Jautri oda šildymo sezonu gali tapti dar jautresnė. Ji greičiau parausta, reaguoja į prausiklį, peršti nuo kremo, kurį anksčiau toleravo, arba staiga pradeda šerpetoti. Tokiai odai nereikia paties įspūdingiausio ingredientų sąrašo. Jai reikia nuspėjamos, ramios formulės.

Geriausia rinktis kremus be kvapiklių, be eterinių aliejų ir be labai aktyvių priedų, jei oda jau sudirgusi. Tinka glicerinas, ceramidai, hialurono rūgštis, skvalanas, pantenolis, beta gliukanas, alantoinas, koloidinės avižos. Jei centelė jums tinka, ji gali būti naudinga, bet jei oda reaguoja į augalinius ekstraktus, nereikia manyti, kad „natūralu“ automatiškai reiškia švelnu.

Jei kremas užtepus degina, peršti ir tas pojūtis nepraeina po kelių minučių, geriau jo nenaudoti toliau. O jei oda nuolat rausta, pleiskanoja, atsiranda bėrimų ar skausmingų vietų, verta pasitarti su dermatologu. Kartais tai būna ne paprastas sausumas, o odos būklė, kuriai reikia kitokios priežiūros.

Kaip kremą naudoti, kad jis veiktų geriau

Kremą geriausia tepti ant šiek tiek drėgnos odos po prausimosi. Nereikia laukti, kol veidas visiškai išdžius ir pradės tempti. Švelniai nusausinkite rankšluosčiu, palikite odą vos drėgną ir tada tepkite kremą. Taip jis padeda sulaikyti ant odos jau esantį vandenį.

Jei naudojate serumą, kremas dažniausiai tepamas po jo. Tačiau kai oda sudirgusi, kartais verta kelioms dienoms supaprastinti rutiną: švelnus prausiklis, bazinis kremas ir dieną apsauga nuo saulės, jei einate į lauką. Per daug aktyvių priemonių vienu metu gali tik sustiprinti sausumą ir jautrumą.

Šildymo sezonu kremas nebūtinai turi būti brangus. Geras bazinis kremas gali atrodyti visai neįspūdingai: be prabangaus kvapo, be gražios istorijos ant pakuotės, bet su aiškia sudėtimi. Jei jis sumažina tempimą, oda po jo nesudirgsta, o sausumas negrįžta po valandos, vadinasi, jis atlieka savo darbą.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!