Oda po dušo tempia ir šerpetoja: kasdienis įprotis gali sugrąžinti švelnumą

Dušas baigtas, kūnas švarus, vonios kambaryje dar garuoja veidrodis, o oda jau primena apie save. Blauzdos tempia, ant rankų atsiranda balkšvų sausų plotelių, norisi kuo greičiau apsivilkti minkštą megztinį ir nieko neliesti. Daugelis tokį pojūtį nurašo sezonui, kietam vandeniui ar tiesiog „tokiai odai“, nors dažnai problema prasideda nuo kelių minučių, praleidžiamų po karšta srove.

Keisčiausia, kad žmogus gali pirkti vis brangesnį kūno kremą, bet paskui jį naudoti tada, kai oda jau visiškai išsausėjusi. Tuo metu vienas labai paprastas įprotis po dušo gali pakeisti daugiau nei dar vienas buteliukas vonios lentynoje: odą verta drėkinti iškart, kol ji dar šiek tiek drėgna.

Tai nereiškia, kad reikia išlipus iš dušo tepti kremą ant varvančio kūno. Pakanka nešveisti savęs rankšluosčiu lyg puodo po vakarienės, o švelniai nusausinti odą ir per kelias minutes užtepti tinkamą drėkinamąją priemonę. Būtent šis trumpas tarpas dažnai nulemia, ar vakare oda bus rami, ar vėl prašysis kasytis.

Karštas dušas atpalaiduoja, bet odai jis ne visada patinka

Po ilgos dienos karštas dušas atrodo beveik kaip mažas atlygis. Ypač žiemą, grįžus sušalus, norisi pastovėti po srove ilgiau, kol pečiai atsileidžia. Tačiau labai karštas vanduo kartu su stipriai putojančiomis prausimosi priemonėmis gali nuplauti dalį natūralaus odos apsauginio sluoksnio, kuris padeda sulaikyti drėgmę.

Todėl nemalonus tempimas atsiranda ne todėl, kad oda „nemėgsta švaros“. Ji tiesiog netenka dalies riebalų ir drėgmės, kurie saugo nuo išorės poveikio. Jei dar kūnas energingai trinamas šiurkščiu rankšluosčiu, oda gauna antrą smūgį – ir labai greitai parodo savo nepasitenkinimą šerpetojimu.

Ypač tai pastebi žmonės, kurie prausiasi kelis kartus per dieną, daug sportuoja, dirba dulkėtoje aplinkoje arba dažnai plauna rankas. Vienam žmogui užtenka trumpo dušo ir vandens, kitam kiekvienas prausimasis reiškia naują kovą su sausumu. Čia nėra vienos taisyklės visiems, tačiau pernelyg karštas vanduo ir agresyvus prausimas retai būna odos sąjungininkai.

Kremas po kelių minučių veikia kitaip nei vakare ant sofos

Išlipus iš dušo vanduo nuo odos paviršiaus pradeda garuoti. Kartu jis gali pasiimti ir dalį drėgmės, todėl po kurio laiko vietoj gaivos atsiranda tempimas. Drėkinamoji priemonė, užtepta ant dar truputį drėgnos odos, padeda šią drėgmę tarsi užrakinti ir sustiprinti odos apsauginį barjerą.

Praktiškai tai atrodo paprastai: po dušo kūną reikėtų švelniai patapšnoti rankšluosčiu, nepaliekant vandens lašų, bet ir nelaukiant, kol oda visiškai išdžius. Tada per kelias minutes paskirstyti kūno kremą, losjoną ar balzamą. Sausesnėms vietoms – blauzdoms, alkūnėms, keliams, plaštakoms – galima skirti daugiau dėmesio.

Vakare prisiminus kremą tepti vis tiek verta, tačiau efektas gali būti ne toks malonus, nes oda jau bus praradusi daugiau drėgmės. Tai panašu į bandymą palaistyti gėlę tada, kai jos lapai jau nuleipę: pagalba naudinga, tik augalui būtų buvę lengviau, jei vandens gautų anksčiau. Odai nereikia sudėtingo ritualo – jai dažniausiai labiau patinka pastovumas.

Oda po dušo tempia ir šerpetoja: kasdienis įprotis gali sugrąžinti švelnumąNuotrauka: Pixabay / IqbalStock

Šis nepatogumas skirtingai atrodo šeimai, senjorui ir skubančiam žmogui

Tėvams dažnai pažįstama scena, kai po vakarinės vonios vaikas nenori teptis kūno kremu, nes jau apsivilko pižamą ir lekia prie knygos ar žaislų. Tačiau vaikų oda gali būti jautresnė, o kasymasis naktį greitai tampa visos šeimos reikalu. Trumpas, ramus įprotis po maudynių kartais sutaupo daugiau kantrybės nei ilgi įkalbinėjimai vėliau.

Senjorams oda dažnai natūraliai tampa plonesnė ir sausesnė, todėl tempimas ar niežėjimas nėra menkniekis. Jei sunku pasiekti nugarą ar blauzdas, gali padėti priemonė su patogiu dozatoriumi, lengviau paskirstomas losjonas ar artimųjų pagalba. Svarbiausia, kad priežiūra nevirstų sudėtinga procedūra, kurios galiausiai tiesiog nesinori pradėti.

Dirbantys žmonės dažnai renkasi greičiausią variantą: karštas dušas, rankšluostis, drabužiai ir jau reikia bėgti. Vis dėlto kremą galima laikyti šalia rankšluosčio, o ne giliai spintelėje tarp retai naudojamų priemonių. Kai jis matomas ir patogiai pasiekiamas, keliolika papildomų sekundžių tampa ne pareiga, o natūralia rutinos dalimi.

Ne kiekvieną sausumą išspręs vienas losjonas

Odą gali sausinti ne tik prausimosi įpročiai. Tam įtakos turi šildomas patalpų oras, šaltis, vėjas, kai kurios kosmetikos priemonės, dažnas kontaktas su valikliais ir net vilnoniai drabužiai, tiesiogiai liečiantys jautrią odą. Todėl verta pažiūrėti į visą kasdienę grandinę, o ne tik kaltinti vieną kremą, kuris „neveikia“.

Jei oda nuolat peršti, smarkiai niežti, skilinėja, parausta, atsiranda bėrimų ar žaizdelių, vien kosmetikos eksperimentų gali nepakakti. Tokiu atveju protinga pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei simptomai kartojasi arba trukdo miegoti. Kūno oda kartais aiškiai parodo, kad jai reikia ne naujo kvapo losjono, o tikslesnės priežiūros.

Ir prausimosi priemonėms nereikia kelti neįmanomų užduočių. Labai kvapnus, gausiai putojantis gelis gali suteikti švaros įspūdį, bet jautriai odai kartais labiau tinka švelnesnė priemonė. Verslui patogu parduoti jausmą, kad po dušo privalome kvepėti kaip egzotiškas sodas, tačiau odai dažnai pakanka, kad ji nebūtų sudirginta.

Švelni oda po dušo dažniausiai nėra prabanga ir ne vien sėkmingai parinkto kremo klausimas. Ji prasideda nuo mažo sprendimo: trumpesnės, ne per karštos maudynės, minkštas rankšluostis ir drėkinimas dar nepasibaigus tam garuojančio vonios kambario momentui. Kai oda nebetempia, supranti paprastą dalyką – kartais geriausia savijauta slepiasi ne naujame pirkinyje, o laiku atliktame kasdieniame veiksme.