Klausimas, kurį tėvai užduoda sau nuo seno — iš ko vaikas paveldėjo protą? Naujausias tyrimas pateikia netikėtą atsakymą: motinos genetinis indėlis intelekto vystymuisi gali būti reikšmingesnis nei tėvo. Tačiau tikrovė, kaip visada, sudėtingesnė nei vienas sakinys.
Ką atskleidė tyrimas
Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė, kad nemaža dalis genų, susijusių su intelekto vystymusi, yra X chromosomoje. Čia ir prasideda įdomiausia dalis: moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai — tik vieną. Tai reiškia, kad motinos genetinis indėlis šioje srityje statistiškai gali būti didesnis.
Paprastai tariant: protinga motina turi didesnę tikimybę perduoti savo intelektinius gebėjimus vaikui — nepriklausomai nuo to, ar vaikas berniukas ar mergaitė.
Kaip veikia vadinamieji „iš anksto nustatyti genai”
Tyrimas atskleidė dar vieną įdomų mechanizmą — vadinamąjį genominio imprintingo reiškinį. Tai reiškia, kad kai kurie genai elgiasi skirtingai priklausomai nuo to, iš kurio iš tėvų jie paveldėti.
Su intelektu susiję genai dažnai būna aktyvūs tik tada, kai paveldėti iš motinos. Tėvo paveldėti tie patys genai gali likti neaktyvūs — tarsi „išjungti”. Tai nereiškia, kad tėvo genai nesvarbūs — jie tiesiog atlieka kitokį vaidmenį.
Ką veikia motinos ir tėvo genai atskirai
Mokslininkai nustatė, kad motinos ir tėvo genai daro įtaką skirtingoms smegenų ir kūno vystymosi sritims.
Motinos genai labiau veikia smegenų žievę — tą smegenų dalį, kuri atsakinga už mąstymą, atmintį, kalbą, dėmesį ir suvokimą. Tai būtent tos funkcijos, kurias paprastai siejame su intelektu.
Tėvo genai savo ruožtu labiau veikia limbinę sistemą — emocijų ir instinktų centrą — taip pat placentos vystymąsi nėštumo metu.
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad embrionai, turintys tik vieno iš tėvų genetinę medžiagą, neišgyvena. Tai aiškiai rodo, kad abu tėvai yra būtini normaliam vystymuisi — net jei jų vaidmenys skirtingi.
Genai — svarbu, bet ne viskas
Čia daugelis sustoja ir padaro klaidingą išvadą: „Vadinasi, viskas priklauso nuo motinos genų.” Tačiau mokslininkai pabrėžia priešingai.
Genetika — tik viena intelekto dalis. Aplinka, kurioje vaikas auga, gali sustiprinti arba slopinti genetinį potencialą. Santykių su tėvais kokybė, emocinis saugumas, dėmesys ir stimuliavimas ankstyvajame amžiuje daro milžinišką įtaką vaiko gebėjimui mąstyti, mokytis ir prisitaikyti.
Kitaip sakant: net ir su puikiais genais vaikas, augantis be dėmesio, meilės ir tinkamos stimuliacijos, gali neišnaudoti savo potencialo. Ir atvirkščiai — palaikanti, šilta aplinka gali padėti vaikui pasiekti daugiau, nei genas „žada”.
Ką tai reiškia tėvams praktiškai
Šis tyrimas nėra signalas, kad tėvų vaidmuo mažiau svarbus. Priešingai — jis primena, kad intelekto vystymasis yra sudėtinga genų ir aplinkos sąveika, kurioje svarbūs abu.
Motinos genai gali turėti didesnę įtaką kognityviniam potencialui, tačiau kasdienė tėvo įtaka — buvimas šalia, žaidimai, skaitymas kartu, atsakymai į begalę vaikų klausimų „kodėl?” — formuoja vaiką lygiai taip pat reikšmingai.
Geriausia, ką tėvai gali padaryti — tai ne jaudintis dėl genų, o kurti aplinką, kurioje vaikas jaučiasi saugus, mylimas ir skatinamas tyrinėti pasaulį.
