Pirštai nutirpsta skaitant telefone: kaklo padėtis gali būti svarbesnė už ekraną

Vakare, kai namai pagaliau nutyla, telefonas dažnai atsiduria rankose beveik nepastebimai. Galva palinksta žemyn, alkūnės atsiremia į sofą, nykštys slenka per ekraną – ir po keliolikos minučių vienos rankos pirštai ima keistai dilgčioti. Iš pradžių atrodo, kad tiesiog nepatogiai laikytas telefonas. Pakratai plaštaką, pakeiti ranką ir skaitai toliau.

Tačiau tas nutirpimas gali kartotis ir ryte autobuse, ir per pietų pertrauką, ir gulint lovoje prieš miegą. Žmogus dažnai kaltina mažą ekraną, intensyvų rašymą nykščiu ar „per daug telefono“. Visa tai gali turėti reikšmės, bet neretai problema prasideda aukščiau – ten, kur ilgai sustingsta kaklas ir pečiai.

Kaklas nėra atskira kūno dalis, kuri tik laiko galvą. Per šią sritį eina nervų keliai, susiję su rankomis ir pirštais, todėl ilgai nepatogi padėtis kartais atsiliepia visai kitoje vietoje. Tai nereiškia, kad kiekvienas dilgčiojimas pranašauja rimtą ligą, tačiau kūno siunčiamo signalo numoti ranka nereikėtų.

Nutirpsta ne vien nuo telefono laikymo rankoje

Skaitant telefone galva dažniausiai palinksta į priekį, o pečiai susigūžia. Tokia poza gali atrodyti visai nekalta, ypač kai žmogus sėdi patogiai, tačiau kaklo ir viršutinės nugaros dalies raumenys tuo metu ilgai dirba vienodą, statišką darbą. Kūnas nemėgsta ne tik didelio krūvio – jam vargina ir tas pats krūvis be pertraukos.

Jei kaklas ilgai lieka palenktas, aplinkiniai audiniai gali įsitempti, o nervų keliai būti dirginami. Tuomet pojūtis nebūtinai apsiriboja sprandu: gali mausti petį, tempti ranką, dilgčioti plaštaką ar tirpti keli pirštai. Žmogus natūraliai susitelkia į tai, ką jaučia labiausiai, todėl ima spaudyti riešą ar kaltinti telefoną, nors jo laikysena visą laiką išlieka tokia pati.

Prie to prisideda ir įprotis telefoną laikyti žemai – ties kelių ar pilvo lygiu. Kuo žemiau ekranas, tuo labiau tenka lenkti kaklą. Vakare tai ypač lengva pražiūrėti: kūnas jau pavargęs po darbo prie kompiuterio, vairavimo, namų ruošos ar įtampos, o naršymas telefone tampa dar viena ilga nejudria valanda.

Žinoma, pirštų tirpimas gali būti susijęs ir su riešo apkrova, alkūnės padėtimi, kraujotaka ar kitomis sveikatos priežastimis. Tačiau kai pojūtis atsiranda būtent ilgiau palenkus galvą prie ekrano, kai kartu jaučiamas kaklo stingimas ar pečių įtampa, verta pirmiausia atkreipti dėmesį į visą kūno padėtį, ne vien į ranką.

Pirštai nutirpsta skaitant telefone: kaklo padėtis gali būti svarbesnė už ekranąNuotrauka: Unsplash / Anastase Maragos

Vienam tai būna vakaro įprotis, kitam – dar viena darbo valanda

Tėvai dažnai telefoną griebia tik tada, kai vaikai jau miega. Tai jų trumpa tyla, kelios naujienos, žinutės ar serialo ištrauka, todėl retas stebi, kaip sėdi. Tačiau būtent tokiais momentais kūnas ilgai išbūna susisukęs: telefonas rankoje, smakras prie krūtinės, viena ranka pakišta po galva ar prispausta prie šono.

Dirbantys prie kompiuterio gali nė nepajusti, kad telefonas tampa tęsiniu jau ir taip įsitempusios dienos. Per susitikimus žvilgsnis krypsta į nešiojamąjį kompiuterį, vėliau – į telefoną, kelionėje namo – vėl į telefoną. Problema ne visuomet yra viena ilga valanda; kartais ją sukuria daug trumpų, bet vienodų palinkimų per visą dieną.

Senjorams rankų tirpimas gali kelti daugiau nerimo, nes jį lengva palaikyti tiesiog amžiumi ar „sustingimu“. O jaunesni žmonės dažnai įsitikinę, kad toks pojūtis jiems negali būti svarbus – juk jie tik daug rašo žinutes. Vis dėlto kūnui amžius nėra vienintelis kriterijus: jis reaguoja į pasikartojančią įtampą, miego kokybę, mažą judėjimą ir tai, kiek laiko praleidžiama vienoje padėtyje.

Kita pusė taip pat suprantama. Telefonas šiandien yra ne prabanga, o darbo priemonė, ryšys su šeima, bankas, žemėlapis ir poilsis viename įrenginyje. Niekas realiai neišmes jo iš kasdienybės. Todėl veiksmingiausias sprendimas paprastai nėra kategoriškas draudimas, o mažas įprotis neleisti ekranui nuolat nuleisti galvos.

Ką pakeisti, kad kaklas netemptų rankų paskui save

Pirmas paprastas žingsnis – kelti telefoną aukščiau, arčiau akių lygio, užuot leidus galvai kristi prie ekrano. Nereikia stovėti sustingus kaip per nuotrauką: pakanka sąmoningai dažniau paremti alkūnes, pakeisti ranką, atsiremti nugara. Tikslas nėra tobula poza visą dieną, nes tokios iš esmės nėra, bet kuo mažiau laiko praleisti vienoje susmukusioje padėtyje.

Jei skaitote ilgiau, verta kas keliolika minučių trumpam pakelti akis nuo ekrano, nuleisti rankas ir pajudinti pečius bei kaklą be staigių trūkčiojimų. Kartais užtenka atsistoti, kelis žingsnius paeiti iki lango ar virtuvės, ištiesti nugarą. Tokia pertrauka atrodo menka, tačiau ji nutraukia tą patį įtampos modelį, kuris pamažu kaupiasi sprande.

Gulėjimas lovoje su telefonu ties krūtine dažnai yra blogiausias kompromisas: kaklas sulenktas, rankos pakeltos arba suspaustos, o žmogus taip išbūna daug ilgiau, nei planavo. Jei vakarinis naršymas tapo ritualu, geriau bent jau atsisėsti su atrama nugarai ir nusistatyti momentą, kada telefonas padedamas į šalį. Miegui tai irgi bus palankiau nei paskutinė valanda su ryškiu ekranu prie veido.

Jeigu tirpimas kartojasi dažnai, stiprėja, nepraeina pakeitus padėtį ar atsiranda kartu su rankos silpnumu, skausmu, sutrikusia koordinacija, jo nereikėtų aiškinti vien telefonu. Tokiais atvejais protinga kreiptis į šeimos gydytoją ar kitą sveikatos specialistą, kuris įvertintų situaciją. Ypač svarbu neatidėlioti, jei simptomai prasidėjo staiga arba juos lydi veido, kalbos, regėjimo sutrikimai ar kiti ryškūs negalavimai.

Telefonas dažnai tampa patogiausiu kaltininku, nes jis matomas rankoje. Tačiau kūnas primena paprastesnį dalyką: kartais pirštai nutirpsta ne todėl, kad per ilgai spaudėte ekraną, o todėl, kad per ilgai buvote pamiršę pakelti galvą.