Apie kraujospūdį žmonės dažnai kalba tik tada, kai jis jau labai pakyla. Apie nuovargį – kai nebepadeda savaitgalis. Apie kavą – kai širdis pradeda plakti taip, kad nebeaišku, ar čia dar energija, ar jau signalas sustoti. Visos šios temos atrodo kasdieniškos, bet būtent dėl to jos ir pavojingos: prie jų labai lengva priprasti.
Man atrodo, kad viena didžiausių klaidų – galvoti, jog sveikata turi garsiai „perspėti“. Iš tiesų daug kas prasideda tyliai. Kraujospūdis gali būti padidėjęs, nors žmogus jaučiasi visai normaliai. Nuovargis gali tapti įprasta būsena, nors organizmas jau seniai prašo pagalbos. O kava gali būti ne malonus rytinis ritualas, o būdas tempti dieną, kuriai tiesiog trūksta poilsio.
Kraujospūdžio vaistai geriami ne tada, kai „užkyla“
Su padidėjusiu kraujospūdžiu yra viena labai dažna problema: žmogus turi gydytojo paskirtus vaistus, bet pradeda juos vartoti savaip. Vieną dieną išgeria, kitą praleidžia. Jei spaudimas ryte geresnis – nusprendžia, kad tabletės nereikia. Jei vakare pakyla – tada prisimena vaistus.
Taip neturėtų būti.
Jeigu gydytojas paskyrė vaistus vartoti kasdien, vadinasi, jie turi būti vartojami kasdien. Ne pagal nuotaiką, ne pagal vieną kraujospūdžio matavimą ir ne tik tada, kai pasidaro bloga. Vaistai nuo hipertenzijos skirti tam, kad kraujospūdis būtų valdomas nuolat, o ne tik „numušamas“ tada, kai jau išsigąstame.
Čia labai svarbu suprasti: padidėjęs kraujospūdis dažnai nejaučiamas. Žmogus gali neturėti nei galvos skausmo, nei silpnumo, nei jokio aiškaus simptomo. Bet kraujagyslės, širdis, smegenys ir inkstai tuo metu vis tiek gauna didesnį krūvį.
Todėl hipertenzija nėra tokia liga, kurią galima gydyti tik tada, kai ją pajuntame. Ji kaip tik pavojinga tuo, kad ilgai gali būti tyli.
Kodėl žmonės meta gydymą per anksti
Kardiologai vis garsiau kalba, kad Lietuvoje daug žmonių padidėjusį kraujospūdį kontroliuoja prastai. Viena priežasčių – vaistai vartojami nenuosekliai. Nurodoma, kad daugiau nei pusė pacientų po metų nebesilaiko paskirto gydymo režimo.
Ir tai labai suprantama žmogiškai. Kai žmogus pasijunta geriau, jam atrodo, kad problema dingo. Kraujospūdis sumažėjo – vadinasi, gal jau pasveikau. Bet dažniausiai jis sumažėjo todėl, kad vaistai veikia.
Jeigu vaistas netinka, sukelia šalutinį poveikį ar kelia abejonių, nereikia jo tyliai mesti. Reikia grįžti pas gydytoją ir pasakyti: „Man netinka“, „Blogai jaučiuosi“, „Bijau vartoti“, „Nesuprantu, kodėl reikia gerti kasdien.“ Tada gydymas gali būti koreguojamas.
Blogiausias variantas – dingti iš gydymo plano ir tikėtis, kad kraujospūdis pats susitvarkys.
Kava gali būti naudinga, bet ne tada, kai ja slepiame nuovargį
Su kava yra panašiai: ji nėra nei priešas, nei vaistas nuo gyvenimo. Kava gali būti malonus rytinis įprotis, gali padėti susikaupti, suteikti energijos. Kai kurie tyrimai kavos vartojimą sieja ir su mažesne tam tikrų ligų rizika – pavyzdžiui, 2 tipo diabeto, Parkinsono ligos, kai kurių širdies ir kepenų ligų.
Bet svarbu, kokia kava ir kiek jos geriama.
Vienas ar du puodeliai per dieną daugeliui žmonių nesukelia problemų. Tačiau jei kava geriama tuščiu skrandžiu, labai stipri arba kelis kartus per dieną, kai kuriems ji gali sukelti nemalonius pojūčius: širdies plakimą, drebulį, galvos skausmą, pykinimą, skrandžio diskomfortą, nerimą.
Tokiu atveju nereikia sakyti: „Man tiesiog reikia kavos.“ Galbūt kūnas sako, kad jam per daug kofeino. Arba kad jam trūksta pusryčių. Arba kad jis ne pailsėjęs, o tik stimuliuojamas.
Man patinka paprasta taisyklė: kava turi padėti pradėti dieną, bet neturi būti vienintelis būdas ją išgyventi.
Jei po kavos jaučiatės gerai – puiku. Jei nuo jos dreba rankos, daužosi širdis ar vakare sunku užmigti, verta mažinti kiekį arba dalį puodelių pakeisti juodąja, žaliąja arbata, mate ar matcha.
Nuovargis nėra normalu vien todėl, kad visi pavargę
Dar viena frazė, kurią girdime per dažnai: „Dabar visi pavargę.“ Taip, gyvenimo tempas didelis. Taip, darbų daug. Taip, žmonės dažnai miega per mažai. Bet nuolatinis nuovargis nėra būsena, kurią reikėtų tiesiog priimti kaip naują normą.
Jeigu nuovargis nepraeina pailsėjus, tęsiasi kelias savaites ar ilgiau, trukdo dirbti, bendrauti, judėti, susikaupti – verta ieškoti priežasties.
Labai dažnai už to slypi visai konkretūs dalykai: geležies stoka, mažakraujystė, skydliaukės veiklos sutrikimai, vitamino D ar B grupės vitaminų trūkumas, gliukozės apykaitos problemos, miego sutrikimai. Kartais – ilgalaikis stresas, nerimas, perdegimas.
Ir čia svarbiausia ne spėlioti, o pasitikrinti. Kraujo tyrimai, pokalbis su gydytoju, miego ir dienos režimo įvertinimas gali duoti daug daugiau aiškumo nei dar vienas puodelis kavos.
Kada verta nebeatidėlioti
Pas gydytoją verta kreiptis, jei kraujospūdis kartojasi padidėjęs, jei paskirti vaistai vartojami nereguliariai arba jei kyla noras juos nutraukti. Tai kaip tik tas momentas, kai geriau pasikalbėti, o ne eksperimentuoti.
Taip pat verta kreiptis, jei nuovargis užsitęsė, jei kartu atsirado dusulys, širdies plakimas, galvos svaigimas, neįprastas silpnumas, miego sutrikimai, svorio pokyčiai ar nuotaikos pablogėjimas.
O su kava verta būti atidesniems, jei turite aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų, nerimo, refliuksą ar nemigą. Kava nėra draudžiama visiems, bet ji turi tikti jūsų kūnui, o ne tik jūsų įpročiams.
Esmė labai paprasta
Kraujospūdžio vaistai turi būti vartojami taip, kaip paskyrė gydytojas. Kava turi būti malonus įprotis, o ne nuovargio maskavimas. Nuolatinis nuovargis turi būti priežastis sustoti ir pasitikrinti, o ne dar labiau save spausti.
Sveikata dažnai nesugriūva staiga. Ji po truputį slysta iš rankų tada, kai per ilgai sakome: „Ai, nieko tokio.“
Kartais geriausias sprendimas yra labai paprastas: išgerti paskirtą vaistą, pasimatuoti kraujospūdį, nueiti tyrimų ir paklausti savęs – ar aš tikrai ilsiuosi, ar tik bandau save priversti veikti toliau?
