Kreatinas gali padėti auginti raumenis net ir nesportuojant, nustatė tyrėjai

Ryte užsisegi kelnes ir pastebi, kad laiptai iki trečio aukšto nebėra tokie lengvi kaip anksčiau. Sporto klubo abonementas kažkur stalčiuje, vakarais jėgų užtenka nebent vakarienei ir serialui, o mintis apie raumenų stiprinimą atrodo atidėta „nuo pirmadienio“. Todėl žinia apie kreatiną, kuris gali prisidėti prie raumenų augimo net ir nesportuojant, natūraliai patraukia dėmesį.

Tyrėjai nustatė, kad kreatinas gali padėti auginti raumenis ir be aktyvių treniruočių. Vis dėlto tai nėra stebuklingas pažadas, leidžiantis visą dieną sėdėti ant sofos ir po kelių savaičių tikėtis sportininko kūno. Šio papildo poveikis susijęs su raumenų energijos atsargomis ir jų būkle, tačiau žmogaus kasdieniai įpročiai vis tiek lieka svarbiausia visos istorijos dalis.

Kreatinas daugeliui girdėtas kaip balti milteliai sportiniame gertuvėje, dažniausiai siejami su sunkumų kilnojimu ar intensyviomis treniruotėmis. Tačiau raumenų tema aktuali ne vien tiems, kurie skaičiuoja pakartojimus sporto salėje. Ji paliečia ir vyresnį žmogų, kuriam sunkiau atsikelti nuo kėdės, ir dirbantį sėdimą darbą, ir po ligos ar ilgesnio nejudrumo jėgas bandantį susigrąžinti žmogų.

Raumenys silpsta ne tik tada, kai „apsileidžiame“

Raumenų masė ir jėga nėra vien estetikos klausimas. Stipresni raumenys padeda nešti pirkinių krepšius, lengviau lipti laiptais, išlaikyti pusiausvyrą paslydus ir paprasčiau atlikti tuos namų darbus, kuriems niekas paprastai nesiruošia. Kol kūnas veikia be didelių pastangų, apie tai retai susimąstome. Problema išryškėja tada, kai įprastas judesys staiga pareikalauja daugiau jėgų nei prisimename.

Raumenys gali mažėti dėl amžiaus, mažesnio fizinio aktyvumo, ilgo gulėjimo, sveikatos sutrikimų ar tiesiog labai sėslaus gyvenimo ritmo. Žmogus nebūtinai tampa „tingus“ – kartais diena tiesiog sudėliota taip, kad nuo automobilio iki darbo stalo, o paskui iki sofos nueinama trumpiausiu keliu. Kūnas prie tokio režimo prisitaiko, tik ne ta kryptimi, kurios norėtume.

Būtent čia ir atsiranda susidomėjimas kreatinu. Jis yra natūraliai organizme randama medžiaga, taip pat gaunama su maistu, o kaip papildas dažnai vartojamas siekiant pagerinti fizinio krūvio rezultatus. Tyrėjų išvada, kad jis gali būti susijęs su raumenų augimu net nesportuojant, svarbi todėl, kad primena: raumenų biologija nėra vien treniruotės ir prakaito istorija.

Ką iš tiesų gali reikšti toks poveikis

Kreatinas dalyvauja procesuose, kurie padeda raumenims greitai gauti energijos. Todėl jis ir tapo toks populiarus tarp žmonių, atliekančių trumpą, intensyvų fizinį krūvį. Tačiau raumenų pokytis, pastebimas vartojant kreatiną, nebūtinai visada reiškia vien naujai užaugusį raumeninį audinį – svarbūs gali būti ir skysčių pokyčiai raumenų ląstelėse.

Dėl to viena antraštė neturėtų virsti pažadu, kad papildas pakeis judėjimą. Kreatinas gali būti pagalba tam tikrose situacijose, bet jis neišmoko kūno išlaikyti pusiausvyros, nepagerina judesių koordinacijos ir nepakeičia kasdienio ėjimo. Raumenims reikia ne tik medžiagų, bet ir priežasties dirbti.

Vis dėlto žmogui, kuris šiuo metu negali sportuoti taip, kaip norėtų, tokia žinia gali būti padrąsinanti. Kartais kelią atgal į aktyvumą pradėti reikia ne nuo ambicingos treniruotės, o nuo mažesnių žingsnių: daugiau baltymų turinčio maisto, pakankamo miego, ramaus pasivaikščiojimo ir gydytojo ar specialisto patarimo, jei jėgų sumažėjimas kelia nerimą. Papildas gali būti viena dėlionės dalis, bet ne visa dėžė.

Kreatinas gali padėti auginti raumenis net ir nesportuojant, nustatė tyrėjaiNuotrauka: Unsplash / Alex Saks

Vienam tai papildas, kitam – klausimas apie saugumą

Jaunesnis, aktyvus žmogus į kreatiną dažnai žiūri kaip į įprastą sporto rutinos dalį. Vyresniam žmogui jis gali atrodyti kaip neaiškūs milteliai, kuriuos vartoja tik kultūristai. O šeimai, kurioje artimasis mažiau juda po ligos ar dėl amžiaus, svarbiausia būna ne didesni bicepsai, bet labai paprastas noras: kad žmogus ilgiau išliktų savarankiškas.

Tačiau savarankiškas papildų pirkimas, ypač perskaičius vieną skambią naujieną, nėra pats protingiausias sprendimas. Žmonės skiriasi sveikatos būkle, vartoja skirtingus vaistus, gali turėti inkstų ar kitų sveikatos problemų. Todėl prieš pradedant vartoti kreatiną, ypač jei yra lėtinių ligų, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, o ne vadovautis vien komentaruose rastu patarimu.

Svarbi ir kita pusė – papildų rinka moka greitai išnaudoti žmonių viltį. Ant pakuotės gali būti daug pažadų, o žmogus, pavargęs nuo nesėkmingų bandymų keisti kūną ar atgauti jėgas, nori tikėti greitu sprendimu. Todėl verta rinktis atsakingai: neieškoti „stipriausio“ produkto, nesivaikyti abejotinų mišinių ir nepamiršti, kad organizmui svarbu ne vien tai, kas suberta į samtelį.

Geriausias metas stiprinti raumenis – ne tada, kai jau sunku atsistoti

Darbdienio pabaigoje retas žmogus nori girdėti raginimą sportuoti valandą. Tačiau raumenims naudinga ir tai, kas mažiau dramatiška: pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu, laiptai vietoj lifto, pratimai su savo kūno svoriu namuose, dažnesnis atsistojimas nuo darbo stalo. Tai neatrodo kaip įspūdinga gyvenimo permaina, bet būtent tokie maži veiksmai kūnui siunčia signalą, kad jėgą verta išsaugoti.

Kreatinas, jei jis žmogui tinka ir vartojamas apgalvotai, gali būti papildoma priemonė. Tačiau jis geriausiai skamba ne kaip leidimas nejudėti, o kaip galimas sąjungininkas grįžtant į judesį. Juk net nedidelis raumenų stiprėjimas įgauna kitą prasmę, kai kartu atsiranda daugiau pasitikėjimo savo kūnu.

Galų gale žmonės retai svajoja vien apie didesnius raumenis. Dažniau jie nori nebijoti ilgesnio pasivaikščiojimo, lengviau panešti vaiką ar anūką, patys susitvarkyti namus ir vakare jaustis pavargę nuo gyvenimo, o ne nuo paprasčiausių jo veiksmų. Jei kreatinas gali prisidėti prie šio tikslo, gal verta į jį žiūrėti ne kaip į stebuklą, bet kaip į progą paklausti savęs: ką šiandien galėčiau padaryti, kad mano kūnas rytoj turėtų daugiau jėgų?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!