Lūpos skilinėja net geriant pakankamai vandens: lėkštėje gali trūkti vieno dalyko

Atrodo, vandens buteliukas visą dieną po ranka, namuose oras ne toks jau sausas, o lūpos vis tiek tempia, šerpetoja ir kampučiuose nemaloniai skilinėja. Tuomet natūraliai kyla mintis nusipirkti dar vieną balzamą, stipresnį šveitiklį ar tiesiog gerti dar daugiau vandens. Tačiau kartais problema lieka ne vonios lentynėlėje, o pietų lėkštėje.

Ilgai galima manyti, kad suskeldėjusios lūpos reiškia vieną dalyką – organizmui trūksta skysčių. Vis dėlto oda ir lūpos jautriai reaguoja ne tik į tai, kiek išgeriame, bet ir į tai, iš ko sudėtas mūsų maistas. Jei valgoma labai „lengvai“, bijoma riebesnio maisto arba nuolat renkamasi tik kava, sumuštinis ir greitas užkandis, lūpos kartais pirmos parodo, kad kūnui stinga daugiau nei vandens.

Vanduo sudrėkina, bet ne visada apsaugo

Lūpų oda yra plonesnė ir jautresnė nei daugelio kitų kūno vietų oda. Ji neturi tokios pat stiprios natūralios apsaugos, todėl šaltis, vėjas, šildomas patalpų oras, saulė ar įprotis laižyti lūpas ją greitai išsausina. Geriant pakankamai vandens palaikoma bendra organizmo skysčių pusiausvyra, tačiau vien stiklinė vandens negali sukurti apsauginio sluoksnio lūpų paviršiuje.

Ypač dažnai tai pastebima rudenį ir žiemą: lauke veidą kandžioja vėjas, viduje veikia radiatoriai, o tarp jų dar kelis kartus per dieną nusivalomos ar nulaižomos lūpos. Žmogus jaučiasi lyg darantis viską teisingai – geria vandenį, naudoja balzamą, tačiau efektas trumpas. Taip nutinka todėl, kad sausumas turi ne vieną priežastį, o balzamas ne visuomet kompensuoja tai, ko trūksta kasdienėje mityboje.

Skysčiai tikrai svarbūs, ypač jei burna sausa, mažai šlapinamasi, svaigsta galva ar žmogus prakaituoja, serga, daug sportuoja. Tačiau jei vandens pakanka, o lūpos nuolat skilinėja, verta pažvelgti plačiau: kaip atrodo pusryčiai, ar dienos racione yra šiltas normalus maistas, ar kiekvienas patiekalas nėra sąmoningai paliktas visiškai be riebalų.

Lėkštėje dažnai pritrūksta ne vandens, o gerųjų riebalų

Vienas dažnai pamirštamas dalykas yra riebalai. Jie būtini odos barjerui, padeda organizmui pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus ir leidžia maistui būti ne tik „liesam“, bet ir maistingam. Kai žmogus ilgą laiką stengiasi atsisakyti visko, kas atrodo riebiau – aliejaus, riešutų, sėklų, avokadų, riebesnės žuvies, kiaušinių trynių ar pieno produktų, – tokia dieta gali būti ne tokia palanki odai, kaip tikėtasi.

Tai nereiškia, kad suskeldėjusias lūpas išgydys vienas šaukštas aliejaus ar sauja riešutų. Tačiau reguliarus sveikųjų riebalų kiekis lėkštėje yra viena iš kūno priežiūros dalių, kurią lengva pamiršti, kai visi patarimai sukasi apie kalorijas ir „lengvesnį“ pasirinkimą. Lūpoms, kaip ir odai apskritai, dažniausiai labiau padeda ne staigus vienos dienos pokytis, o pastovesnė, visavertė mityba.

Paprasta kryptis – prie košės įberti sėklų ar riešutų, prie salotų įpilti šiek tiek kokybiško aliejaus, kelis kartus per savaitę rinktis žuvį, nebijoti kiaušinių ar natūralaus jogurto, jei šie produktai tinka. Tai nėra griežta dieta ir nereikia persivalgyti. Esmė – kad kiekviename dienos racione atsirastų bent keli produktai, suteikiantys ne tik angliavandenių ar baltymų, bet ir naudingų riebalų.

Lūpos skilinėja net geriant pakankamai vandens: lėkštėje gali trūkti vieno dalykoNuotrauka: Pixabay / Pexels

Kodėl vieniems tai tik nemalonumas, o kitiems – tikra bėda

Skirtingi žmonės tą patį lūpų sausumą patiria nevienodai. Tėvai dažnai mato vaikus, kurie lauke nuolat laižo lūpas, o vakare aplink burną jau atsiranda paraudimas. Dirbantis žmogus gali visą dieną sėdėti prie kondicionieriaus, gerti kavą ir tik vakare suprasti, kad lūpų kampučiai skauda taip, jog nemalonu net šypsotis.

Senjorams papildomą nepatogumą gali kelti vaistai, mažinantys burnos drėgnumą, sunkiau sukramtomas maistas ar mažesnis apetitas. Žmonės, kurie laikosi ribojančių dietų, intensyviai sportuoja ar skuba tarp darbų, kartais valgo ne per mažai apskritai, o per vienodai. Tada lėkštėje lieka daug greitai suvalgomų produktų, tačiau mažiau žuvies, daržovių, gerųjų riebalų ir kitų maistinių medžiagų.

Kita vertus, nereikia kiekvieno įtrūkimo automatiškai vadinti mitybos problema. Lūpas gali dirginti dantų pastos, kosmetika, tam tikri lūpų balzamai su stipriais kvapais ar skoniais, šaltas oras, alerginės reakcijos ir įvairios odos būklės. Skausmingai suskilinėję burnos kampučiai, ilgai negyjančios žaizdelės, patinimas, bėrimas ar kartu atsiradęs ryškus nuovargis yra signalas ne eksperimentuoti vien namuose, o pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Balzamas padeda, bet įpročiai turi būti švelnesni

Kai lūpos jau pažeistos, svarbiausia jų papildomai nekankinti. Vertėtų vengti šveitiklių, krapštymo, nuolatinio odelių plėšymo ir priemonių, kurios po kelių minučių maloniai dilgčioja, bet vėliau palieka dar didesnį tempimą. Paprastas, bekvapis apsauginis balzamas gali sumažinti drėgmės netekimą, ypač prieš einant į lauką ir prieš miegą.

Naudinga pastebėti ir mažus kasdienius veiksmus. Ar lūpas laižote, kai jaudinatės? Ar prie darbo stalo nuolat gurkšnojate kavą, bet beveik nevalgote normalaus maisto? Ar namuose labai šilta ir sausa? Kartais vien šių aplinkybių pakeitimas – dažnesnis patalpų vėdinimas, švelnesnė kosmetika, apsauga nuo vėjo – duoda daugiau nei dar vienas atsitiktinai nupirktas balzamas.

Verslas ir vaistinės dažnai siūlo greitą sprendimą tūbelėje, nes jo labiausiai norisi žmogui, kuriam skauda dabar. Ir toks sprendimas gali būti naudingas. Tačiau jis neturėtų užgožti paprastos minties: lūpų būklė kartais yra kasdienio ritmo veidrodis – miego, streso, oro, įpročių ir to, ar mūsų lėkštėje iš tiesų pakanka įvairesnio maisto.

Jei vandens geriama pakankamai, o lūpos vis tiek nuolat prašo balzamo, nebūtina iškart kaltinti savęs ar ieškoti stebuklingos priemonės. Galbūt verta švelniai peržiūrėti savo dienos maistą ir paklausti: ar jame liko vietos geriesiems riebalams, o ne vien skubiam, „lengvam“ užkandžiui?