Jei norite iš tiesų saugoti širdį, vien tik sekti madingas mitybos tendencijas neužtenka. Kardiologė įspėja, kad dalis produktų, kurie šiandien pristatomi kaip „sveiki“, iš tikrųjų gali būti perdirbti, apkrauti priedais ir visai nepalankūs organizmui. Didžiausia klaida, pasak gydytojos, yra ta, kad vis dažniau sveikatą painiojame su rinkodara, o paprastą natūralų maistą keičiame į madingus pakaitalus.
Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų išlieka viena svarbiausių mirties priežasčių pasaulyje, todėl gydytojai vis dažniau kartoja tą pačią mintį – prevencija prasideda ne ligoninėje, o kasdienėje lėkštėje. Vis dėlto šiandien, kai parduotuvių lentynos užpildytos „fit“, „light“, „protein“ ir „superfood“ ženklais, vis sunkiau atskirti, kas iš tiesų naudinga, o kas tik parduodama kaip sveikesnis pasirinkimas. Būtent apie tai įspėja kardiologė Snežana Basic, sakydama, kad žmonės vis dažniau vejasi tendencijas, o ne realiai rūpinasi savo organizmu.
Didžiausia klaida – sveikatą painioti su mada
Pasak gydytojos, šiuolaikinis požiūris į sveiką mitybą neretai nukrypsta nuo paprasto sveiko proto. Vietoj natūralių ir aiškių produktų žmonės vis dažniau renkasi pramoniniu būdu apdorotus „sveikus“ pakaitalus, kurių sudėtis ilga, o nauda – abejotina. Kardiologė pabrėžia, kad grįžimas prie paprastesnio maisto dažnai duoda daugiau naudos nei aklas pasitikėjimas tuo, kas šiuo metu madinga socialiniuose tinkluose ar reklamose.
Ji atkreipia dėmesį į labai paprastą, bet taiklų paradoksą: šiandien daugelis ieško ypatingų produktų, apie kuriuos ankstesnės kartos net nebuvo girdėjusios, nors būtent tie žmonės dažnai gyveno ilgai ir be egzotiškų sulčių, papildų ar „stebuklingų“ mišinių. Kitaip tariant, problema slypi ne tame, kad ieškome sveikatos, o tame, kad pernelyg dažnai ją bandome nusipirkti madingoje pakuotėje.
Šie populiarūs produktai gali būti ne tokie nekalti, kaip atrodo
Į produktų sąrašą, kuriuos gydytoja vertina kritiškai, patenka pramoniniu būdu spaustos sultys ir jau paruoštos vaisių tyrės. Iš pirmo žvilgsnio jos gali atrodyti patogus ir sveikas sprendimas, tačiau būtent čia slypi problema – vartotojas dažnai nebekontroliuoja nei žaliavų kokybės, nei tikrosios sudėties. Dėl to tokie pasirinkimai nebūtinai yra geresni už paprastą šviežią vaisių, kuris išlaiko ir natūralią struktūrą, ir skaidulas.
Kardiologė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis žmonių be reikalo pašalina vertingas vaisių dalis. Vienas pavyzdys – baltoji citrusinių vaisių dalis, kuri dažnai nulupama ir išmetama, nors būtent joje yra daug naudingų medžiagų. Tai gerai parodo platesnę problemą: neretai renkamės „patogesnį“ ar „gražesnį“ variantą, nors maistingesnis būna tas, kuris atrodo paprastesnis ir mažiau apdorotas.
Dar vienas gydytojos kritikuojamas produktas – perdirbtas graikiškas jogurtas. Nors pats graikiškas jogurtas gali būti visai neblogas pasirinkimas, daugelis prekyboje esančių versijų yra papildytos krakmolu, palmių aliejumi ar kitais priedais, kurie produktą paverčia visai kuo kitu, nei leidžia manyti jo pavadinimas. Tokiu atveju žmogus perka ne natūralų pieno produktą, o rinkodariškai patrauklų, bet labiau apdorotą gaminį.
Ne visi riebalai kenkia, o ne visi „lengvi“ produktai padeda
Svarbi gydytojos mintis – ne visi riebalai yra blogis. Ji pabrėžia, kad organizmui riebalai yra būtini, ypač kalbant apie smegenų veiklą ir bendrą fiziologinę pusiausvyrą. Tikroji problema prasideda tada, kai žmonės nustoja vertinti kokybę ir ima bijoti paties riebalų fakto. Dėl to dažnai pasirenkami „lengvesni“, „liesesni“ ar tariamai sveikesni produktai, kurie iš tikrųjų būna labiau perdirbti ir pripildyti nereikalingų priedų.
Panašiai gydytoja ragina vertinti ir cholesterolio klausimą. Jos požiūriu, neužtenka vien pažvelgti į bendrą rezultatą ir daryti skubotas išvadas. Daug svarbiau analizuoti konkrečius rodiklius, pavyzdžiui, lipoproteinus, ir reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Pasak jos, tai turėtų tapti įprasta profilaktikos dalimi ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Tokia mintis grąžina prie esminės idėjos: rūpinimasis širdimi prasideda ne nuo baimės, o nuo aiškaus supratimo, kas vyksta organizme.
Kartais sveikiausia tai, ką jau seniai žinojome
Įdomu tai, kad gydytoja gina ir kai kuriuos produktus, kurie šiandien kartais be reikalo demonizuojami. Vienas jų – natūralus medus. Dėl jame esančio cukraus dalis žmonių jį automatiškai priskiria prie nesveikų produktų, tačiau gydytoja pabrėžia, kad natūralus medus nėra tas pats, kas pramoninis saldiklis ar stipriai perdirbtas saldus gaminys. Jame yra vertingų medžiagų, kurių sintetiniu būdu paprastai neatkursi, todėl toks produktas, vartojamas protingai, neturėtų būti iš karto nurašomas.
Visa jos žinutė iš esmės labai paprasta, nors šiandien ji skamba beveik prieš srovę: kuo mažiau perdirbtų produktų, kuo daugiau natūralaus maisto ir kuo daugiau sveiko proto. Vietoj to, kad nuolat vaikytumėmės naujausių „sveikų“ madų, verta dažniau atsigręžti į paprastus pasirinkimus, kuriuos žmonės pažinojo dar gerokai prieš mums pradedant skaityti etiketes su dešimtimis neaiškių ingredientų. Ir galbūt būtent čia slypi visa esmė – širdžiai dažniausiai palankiausia ne tai, kas garsiausiai reklamuojama, o tai, kas mažiausiai nutolę nuo savo natūralios formos.
