Atrodo švarios, sveikos ir nekaltos. Tačiau naujas tarptautinis tyrimas parodė, kad salotos ir uogos gali slėpti tai, ko niekas nenori rasti savo lėkštėje – pavojingų parazitų pėdsakus.
Šviežios salotos, braškės ar mėlynės daugeliui atrodo kaip sveikos mitybos simbolis. Tačiau mokslininkų tyrimas atskleidė nerimą keliantį faktą: dalyje šių produktų aptikta Echinococcus genties parazitų ir kitų kaspinuočių DNR.
Tai nėra šiaip nemalonus atradimas. Šie parazitai gali sukelti sunkias ligas – cistinę ir alveolinę echinokokozę. Jos klastingos tuo, kad žmogus ilgą laiką gali nieko nejausti. Liga gali vystytis tyliai mėnesius ar net metus, kol galiausiai pažeidžia vidaus organus.
Parazitai gali patekti ant maisto per šunų ir lapių išmatas
Tyrėjai aiškina, kad Echinococcus parazitų kiaušinėliai į aplinką patenka su šuninių gyvūnų išmatomis. Tai gali būti šunys, lapės ar kiti šiai grupei priklausantys gyvūnai.
Vėliau parazitų kiaušinėliai gali atsidurti dirvožemyje, vandenyje, ant augalų ar maisto produktų. Žmogus gali užsikrėsti netyčia juos prarijęs – per nešvarias rankas, užterštą vandenį arba nepakankamai nuplautą maistą.
Būtent todėl mokslininkai tyrė produktus, kurie dažnai valgomi žali: salotas, braškes, mėlynes ir kitas uogas.
Ištirta daugiau kaip 1500 mėginių
Tarptautinio tyrimo metu buvo ištirta:
- 1117 salotų mėginių;
- 480 uogų mėginių;
- taip pat kitos daržovės ir uogos.
Mėginiai buvo renkami Europos šalyse, taip pat Tunise ir Pakistane. Produktai buvo plaunami, plovimo skystis filtruojamas, o tada laboratorijoje ieškoma parazitų DNR.
Ir rezultatai nėra tokie, kokių norėtųsi tikėtis.
Parazitų DNR rasta salotose, braškėse ir mėlynėse
Europos endeminėse šalyse Echinococcus multilocularis DNR buvo aptikta:
- 1,2 proc. salotų mėginių;
- 5,4 proc. braškių mėginių;
- 7,3 proc. mėlynių mėginių.
Šis parazitas siejamas su alveoline echinokokoze – itin pavojinga liga, kuri dažniausiai pažeidžia kepenis ir gali būti pavojinga gyvybei.
Tyrime taip pat aptikta Echinococcus granulosus DNR. Šis parazitas siejamas su cistine echinokokoze, kai žmogaus organizme gali formuotis parazitinės cistos.
Europos šalyse šio parazito DNR rasta:
- 1,3 proc. salotų mėginių;
- 1,5 proc. braškių mėginių;
- 1,3 proc. mėlynių mėginių.
Uogos pasirodė pavojingesnės nei salotos
Bendras visų tirtų kaspinuočių DNR užterštumo rodiklis buvo ypač iškalbingas. Tyrime nustatyta, kad kaspinuočių DNR aptikta:
- 5,3 proc. salotų mėginių;
- 5,6 proc. kitų daržovių mėginių;
- 12,1 proc. uogų mėginių.
Tai reiškia, kad uogose užterštumo požymiai buvo aptinkami daugiau nei du kartus dažniau nei salotose.
Ir tai kelia nerimą, nes uogos dažnai valgomos tiesiai iš pakuotės, sodo ar miško – be virimo, kepimo ar kito terminio apdorojimo.
Kodėl ši liga tokia klastinga?
Echinokokozė nėra liga, kurią žmogus būtinai pajunta iš karto. Priešingai – ji gali ilgai vystytis nepastebimai.
Cistinė echinokokozė dažniausiai pažeidžia:
- kepenis;
- plaučius;
- rečiau – kaulus, raumenis, širdį ar centrinę nervų sistemą.
Alveolinė echinokokozė laikoma dar pavojingesne. Ji gali priminti navikinį procesą, plisti kepenyse ir į aplinkinius audinius.
Kitaip tariant, problema gali prasidėti nuo neplautos uogos, o baigtis labai rimta liga.
Ar kiekviena neplauta uoga pavojinga?
Ne. Mokslininkai pabrėžia, kad tyrime buvo aptikta parazitų DNR, tačiau tai dar nereiškia, kad kiekviename užterštame mėginyje buvo gyvybingų ir žmogų galinčių užkrėsti kiaušinėlių.
Tačiau pats faktas, kad šių parazitų pėdsakai randami ant šviežių produktų, rodo galimą riziką.
Ypač neramu dėl to, kad tokie produktai dažnai valgomi žali.
Ką būtina daryti prieš valgant?
Svarbiausia taisyklė paprasta: salotas ir uogas būtina kruopščiai plauti.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su:
- braškėmis;
- mėlynėmis;
- salotomis;
- lapinėmis daržovėmis;
- miško uogomis;
- produktais, kurie buvo sąlytyje su žeme.
Taip pat svarbu plauti rankas po darbo sode, kontakto su žeme, gyvūnais ar neplautais produktais.
Mokslininkų perspėjimas aiškus
Tyrimo autoriai teigia, kad kaspinuočių kiaušinėlių patekimas iš gyvūnų išmatų į maisto grandinę nėra retas reiškinys. Nors tiksli rizika žmogui dar turi būti įvertinta papildomais tyrimais, signalas vartotojams jau dabar aiškus.
Salotos, braškės ir mėlynės gali atrodyti visiškai švarios, tačiau plika akimi pavojaus nepamatysite.
Todėl prieš dedant jas į lėkštę verta prisiminti vieną paprastą dalyką: švariai atrodantis maistas nebūtinai yra saugus.
Šaltinis: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0168160525000042?via%3Dihub
